Kaip tik stojimas į aukštąsias mokyklas – taip nervų išbandymas.

„Tos sumaišties ir nežinomybės stojantiesiems buvo daugiau“, – teigė Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

„Daug chaoso, kai moksleiviai, tik baigę mokyklą, gauna vienus rezultatus, tada, po kurio laiko, nebežino, ar apskritai pateks“, – šnekėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja.

Stojimo maratonas truko du mėnesius, bet trečiadienį prašymų teikimas buvo sustabdytas. Skaičiai pritrenkia ir visko mačiusius aukštųjų mokyklų profesionalus.

„Skaičiai įspūdingi. Aš pats, čia dirbantis seniai, tokių skaičių daugiau kaip dešimtmetį nemačiau“, – nurodė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

LNK stop kadras

Į universitetus ir kolegijas šiemet turi teisę stoti per 23 tūkst. jaunuolių. Vien į nemokamas studijų vietas – per 19 tūkst. Pernai tokių buvo 2 tūkst. mažiau.

„Galime tai įsivaizduoti, kad konkursai bus pakankamai rimti“, – sakė P. Žiliukas.

Būsimų studentų skaičiumi patenkintos ir kolegijos.

„Proporcijos po truputį keičiasi, tai, kas ankstesniais metais, buvo stojimas 1 prie 3 – tai yra 3 universitetus ir 1 į kolegiją – dabar tapo 1 prie 2“, – tvirtino Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė.

Skaičiai gražūs. Bet ar vaizdo neiškreipė Švietimo ministerijos dovana – 10 taškų pridėtų prie brandos egzaminų rezultatų?

„Be pridėtų 10 taškų nebūtų galėję pretenduoti į universitetus ir kolegijas“, – teigė Vilniaus universiteto studijų prorektorius.

„Gal labai jau tiesmukai buvo paimta ta 10 taškų schema. Galima buvo ir kitų variantų, kurie turėtų mažesnį ilgalaikį poveikį“, – šnekėjo LAMA BPO prezidentas.

Dabar aukštosioms mokykloms – dilema. Ar nepritrūks finansų priimti visus norinčius?

„Šiek tiek neramina, kiek turėsime skirti išteklių, kad išlaikytume ateinančius į koleginį sektorių būsimuosius studentus, nes, vėlgi, po tam tikrų korekcijų, tie, kurie anksčiau negalėjo studijuoti kolegijose, dabar jau gali“, – nurodė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė.

LNK stop kadras

Valstybės finansuojamų vietų – 12 tūkst. Bet pretendentų į jas – 6 tūkst. daugiau. Tai reiškia – didėja konkursinės eilės, į vieną vietą daugiau kandidatų.

„Kai kur – didžiulė konkurencija. Stoja po 12 žmonių į vieną vietą – medicina, odontologija, psichologija, teisė ir panašiai“, – aiškino Lietuvos studentų sąjungos prezidentė.

„Turime keletą programų, kuriose dominuos konkursinis balas – 10 ir daugiau. Tai tikrai anksčiau tokių balų nebuvo“, – teigė V. Jaskūnas.

Konkurencija – tokia aštri, bet jau aišku, kad visiems nemokamų studijų vietų neužteks.

„Dabar valstybės finansavimo pritrūks. Studijų kaina nėra maža – čia irgi lemiantis tikrai nemažai veiksnys“, – sakė P. Žiliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot studentų atstovybės, stojantieji ne tik siunčia skundus ministerijai, bet jau kreipiasi ir į teismus.

„Greičiausia sprendimas dėl 10 balų bus neteisingai priimtas, tačiau tie moksleiviai praranda metus, eina į darbo rinką ar renkasi kitas studijų programas, galbūt išvyks į užsienį, nebegrįš į aukštąjį mokslą“, – nurodė I. Vengrovskaja.

Didžiausios peštynės universitetuose – dėl medicinos, teisės, psichologijos, odontologijos studijų. Kolegijose populiariausios programos irgi eilę metų nesikeičia.

„Ikimokyklinis ugdymas, slauga, pedagogika – tai, kas yra populiaru ir kiekvienais metais“, – pabrėžė L. Girdauskienė.

Pasisekė konkurse ar ne, įstojo ten, kur norėjo – jaunuoliai sužinos kitą savaitę, pirmadienį. Jei svajonė išsipildys – galės pasirašinėti studijų sutartis.