Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, spalio 29-osios nutartimi jis priėmė nagrinėti grupės opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarų pareiškimą.

Jame prašoma prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams pripažinti švietimo ministrės Ramintos Popovienės įsakymą dėl 2025 metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas kokursinių eilių sudarymo.

LVAT byloje vertins, ar šis rugpjūčio 1-osios įsakymas neprieštarauja Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai, kai kurioms Teisėkūros pagrindų bei Mokslo ir studijų įstatymų nuostatoms, Konstitucijos straipsniui, numatančiam, kad galioja tik paskelbti įstatymai, taip pat konstituciniams, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Minėtame Švietimo įstatymo straipsnyje be kita ko įtvirtinta, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų moksleiviams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Pareiškimą LVAT pateikė konservatoriai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė, Giedrė Balčytytė, Daiva Ulbinaitė, Jurgita Sejonienė ir Vytautas Juozapaitis.

TS-LKD frakcijos Seime seniūno pavaduotojas M. Lingė savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį nurodė, kad tai yra antras konservatorių kreipimasis į LVAT dėl praėjusių brandos egzaminų rezultatų.

Pirmą pareiškimą, pasak politiko, teismas atmetė motyvuodamas, kad nebėra teisės akto, kuriuo vadovaujantis abiturientams buvo pridėta po dešimt taškų.

„Antru skundu norime aiškintis nebe tiek pridėtų balų prie abitūros egzaminų teisėtumą, bet stojamųjų rezultatus, kurie ateityje kels lygiateisiškumo klausimų, kai šiemet baigusieji stos kitais metais“, – sakė M. Lingė.

„Gerai, kad bus teismo sprendimas dėl šio klausimo. Ypač, jei save tebelaikome teisine valstybe“, – pridūrė jis.

Kaip spalio viduryje rašė BNS, tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad egzaminų vertinimo komitetų posėdžio sprendimai, kuriais kiekvienam abiturientui visuose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbos, pridėta dešimt taškų, „prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“.

Tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą, motyvuodama tuo, kad komitetų teisiškai ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs ir jais remiantis jau įvykę stojimai.

„Tai būtų skandalingas precedentas. Jei yra sprendimas, kuris sukuria pasekmes, bet nėra norminio teisės akto, tai – dviguba bėda: ir sprendimas tinkamai neįformintas, ir to sprendimo pasekmės neteisingos, o teisinių pasekmių nėra“, – teigė M. Lingė.

„Tokio precedento suformavimas kurtų paskatas į korumpuotumą linkusiems sprendimų priėmėjams kitose situacijose vis dažniau praktikuoti tokį kelią, kuriuo nuėjo švietimo ministrė šią vasarą“, – pažymėjo konservatorius.

Savo ruožtu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtino, kad Generalinės prokuratūros sprendime nebuvo konstatuota taškų pridėjimą buvus neteisėtu, ir kritikavo prokuratūros komunikaciją.

Liepą paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, kad kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

R. Popovienė tuomet sakė, kad rezultatų padidinimas maždaug 4 tūkst. abiturientų leido išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir įstoti į aukštąsias mokyklas.

Kita vertus, šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tiems abiturientams, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.