Kaunietis Saulius, kurio tėvų žemė ribojasi su Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.

Nei parduoti, nei gyventi

„Lyg ir LEZ mano žemės nereikia, paskui lyg ir reikia, parduoti negaliu, namo statyti irgi neleidžia. Siunčia raštus, iš kurių nieko suprasti negaliu“, - piktinosi kaunietis.

Jis pasakojo, kad trys hektarai, besidriekiantys palei LEZ teritoriją, priklauso jo tėvams. 2006 metais 20-ies arų paskirtį vyras vargais negalais pakeitė į namų valdą.

„Norėjau šioje vietoje statyti namą, tačiau man neleidžia disponuoti savo turtu. Man atšovė, kad veiklos savo žemėje vykdyti negaliu, nebent burokus auginti. Tuomet paaiškinau, kad noriu statyti namą, nes turiu sklypą, kurio paskirtis - namų valda. Valdininkai nustebo - kaip galiu turėti tokią paskirtį“, - prisimena Saulius.

Kaunietis išdalijo tėvų žemę į tris sklypus ir nutarė vieną iš jų parduoti. „Tačiau atsirado apribojimas, kad tas sklypas bus imamas visuomenės poreikiams, todėl parduoti esą negaliu. Nors paskui jau gavau raštą, kad mano turimi sklypai LEZ'ui nereikalingi“, - pasakojo pašnekovas.

Į tokią keblią biurokratų paspęstą painiavą patekęs kaunietis piktinasi, kad ribojamos jo teisės. „Tą namų valdą sutikčiau perduoti LEZ, bet norėčiau, kad sklypas man būtų grąžintas natūra, tarkim, šalia esančiuose Ramučiuose. Tačiau taip jie nesutinka. Kaip žmogus pasijutau kaip šiukšlė paskutinė“, - drąsiai valdininkus koneveikia kaunietis.

Tvyro nežinia

Žemės savininkų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, atstovas Alfonsas Milašauskas įsitikinęs, kad vyksta žemės nusavinimas. „Mes nieko nežinom, o kažkas jau rengia specialius LEZ teritorijos planus ir į juos įtraukia mūsų turimas žemes, nors jos dar net neišpirktos“, - aiškino žemės savininkų atstovas.

Jis pridūrė, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog valdininkai planuoja teritoriją, į kurią patenka iš savininkų dar neišpirkti sklypai.

„Parduoti mes galime, tačiau labai už mažą kainą. Mes gi suprantame, kad ateityje tai bus puiki investicija, atsipirksianti su kaupu. Valstybė žemės savininkams iki šiol nėra įsipareigojusi: tvyro nežinia. Neaišku, nei kada išpirks, nei už kiek“, - berte bėrė A.Milašauskas.

Pasak jo, dauguma gyventojų sutiktų perduoti savo žemę valstybei, tačiau valdininkų siūlomi įkainiai jų netenkina.

Netobuli įstatymai

Kauno apskrities administracijos viršininkė Ona Balžekienė sutinka, kad šis klausimas sudėtingas ir jautrus.

„Čia dalyvauja dvi pusės: žmogus - žemės savininkas ir apskritis, vykdanti žemės paėmimo procesą dėl trečiosios šalies visuomenės. Nepamirškime, kad žemės savininkas taip pat yra visuomenės dalis. Natūralu, kad žmogus už savo nuosavybę nori gauti kuo didesnius pinigus ir greitai. O valstybė privalo mokėti teisingą kainą. Dėl šios priežasties kyla daug problemų. Įsiveliama į daugiamečius teismų maratonus. Daugelis problemų kyla dėl netobulos teisinės bazės. Reikia skubiai keisti įstatymus, kad žemės išpirkimas visuomenės poreikiams vyktų sklandžiai ir greitai. Įstatymas, kurį miniu, žemės įstatymas. Žemės paėmimo procedūros yra gana sudėtingos“, - tvirtina viršininkė.

Pasak jos, žemė imama visuomenės poreikiams norint pritraukti investicijas, nes be jų nebus naujų darbo vietų.

„Žemės paėmimo klausimas jau tęsiasi daugelį metų. Iš 534 LEZ skirtų hektarų jau yra paimta ir išnuomota apie 60 hektarų“, - skaičius vardija pašnekovė.

Kalbėdama apie susidariusią situaciją O.Balžekienė pabrėžė, jog svarbiausia yra aktyviai veikti ir priimti reikalingus sprendimus.

„Pasvaičiojimas skambiomis frazėmis, reikalo neišspręs, privalome imtis konkretaus darbo. Stringantis LEZ specialiojo plano patvirtinimas daro žalą ne tik Kauno regiono ekonominiam vystymuisi, bet ir gyventojams, nes nepradedama žemės išpirkimo procedūra. Turime vadovautis sveiku protu ir derinti visų interesus“, - teigė apskrities viršininkė.