Kauno medžiotojai šernų šaudyti neskuba

Per Lietuvą nuvilnijus afrikinio kiaulių maro šešėliui, Kauno medžiotojai kol kas neužkibo už Aplinkos ministerijos pažado – mokėti premijas už nušautus šernus.

Vyriausybė pritarė šernų populiacijos reguliavimo planui. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rekomendavo sumedžioti iki 90 proc. šalyje esančių šernų.

Kauno medžiotojų sąjungos valdybos narys ir "Alsos" medžiotojų būrelio-klubo pirmininkas Alvidas Tamulionis pasakojo, kad tai tik šiek tiek suintensyvino šernų medžioklę.

"Šernus medžiojome ir medžiosime. Kaune kol kas jokių maro užkratų nenustatėme. Įstatymo, kad reikia iššaudyti 90 proc. šernų, nėra. Yra tik rekomendacija palikti 10 proc. šių gyvūnų, kad vėliau galėtų atsikurti populiacija. Medžiojame aktyviai, stengiamės mažinti tą skaičių", – pasakojo medžiotojas.

A.Tamulionio teigimu, iššaudyti tiek šernų nėra lengva – jie juk nesuvaryti tarsi kiaulės į gardą.

"Žinote, tą užkratą gali pernešti ne tik šernai, bet ir kiti gyvūnai. Duok Dieve, tik tie du šernai, atklydę iš Baltarusijos, ir buvo užsikrėtę. Gavome aplinkos ministro įsakymą, kad varyminės šernų medžioklės pratęstos iki balandžio. Pagal senąją tvarką jos jau turėjo būti baigtos", – užsiminė medžiotojas.

Per medžioklę su varovais galima sumedžioti kur kas daugiau žvėrių nei sėlinant ar sėdint bokštelyje.

"Jei medžioklė su varovais būtų uždrausta, miške vienoje vietoje būtų reikėję sėdėti gal ir savaitę bei tikėtis, kad šernas pas tave ateis. Jo juk nepasišauksi", – juokavo A.Tamulionis.

Pasak jo, sumedžiojus šerną veterinaras atlieka papildomus kraujo, kitų organų tyrimus. Kol negautas atsakymas, šernas privalo būti izoliuotoje patalpoje ir, tik gavus teigiamą atsakymą, galima jo mėsą vartoti. Jei rezultatai neigiami – šernas utilizuojamas.

Kauno medžiotojai kol kas nežino jokios metodikos, pagal kurią jiems bus išmokamos žadėtos premijos už šerną. "Ministras pažadėjo, tik neaišku, kaip ir kas bus", – svarstė medžiotojas.

Medžiotojų laukia ir patikrinimai

Prasidėjus masinei šernų medžioklei, Aplinkos ministerija nurodė sugriežtinti kontrolę. Bus tikrinami medžiotojai ir gaudomi brakonieriai.

Aplinkos ministerija neslėpė, kad išgirdę apie žadamas kompensacijas už nušautus šernus kai kurie medžiotojai atsisako vykti į medžiokles, kol nebus aiški mokėjimo tvarka.

Siekdama užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui Lietuvoje, vakar Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui ir oficialiai nustatė išmokas už sumedžiotus šernus.

Nutarta, kad medžioklės plotų naudotojams už kiekvieną sumedžiotą šerną išmoka iki 250 litų pagal nustatytą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarką bus skaičiuojama nuo 2014 m. vasario 7 d., o mokama nuo 2014 m. liepos 1 d.

"Pasiūlėme pradėti mokėjimus nuo metų vidurio, nes šiandien pinigų nėra. Šiandien pradedame skaičiuoti šernus", – vakar sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šernų populiacijos mažinimo planui, kuriuo numatoma išnaikinti daugiau nei 20 tūkst. šernų. Planuojama, kad už šerną bus mokama 250 litų, o iš viso tai kainuos daugiau nei 6 mln. litų.

"Manau, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatys tikslią tvarką, kaip bus mokamos kompensacijos. Jeigu po tyrimo paaiškės, kad nušautas šernas niekuo neserga ir medžiotojas nori pasiimti jo mėsą, galbūt kompensacija galėtų būti mažesnė. Jei tos mėsos nepasiima, turėtų būti išmokama 250 litų", – aiškino V.Mazuronis.

Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo beveik 60 tūkst. šernų, o iki šių metų pradžios buvo sumedžiota apie pusė populiacijos.

Sausio 24 d. pranešta, kad dviem Šalčininkų ir Alytaus-Varėnos rajonų riboje sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras.