Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, kol kas Lietuvos oro uostai vykdo rinkos konsultaciją ir ieško tinkamiausio varianto, siekiant įgyvendinti saulės jėgainių parko projektą.

Lietuvos oro uostų konsultacijoje su rinkos dalyviais skelbiama, jog rangovas oro uosto teritorijoje turėtų įrengti saulės elektrinę, o oro uostas įsipareigotų nupirkti joje pagaminamą elektrą. Planuojama, kad bendra jėgainės galia (preliminariai) galėtų būti nuo 250 kW. Numatoma, kad jėgainės projektavimu, įrengimu, įteisinimu ir paleidimu rūpintis turės potencialus tiekėjas, o sutartį su juo ketinama pasirašyti 10 metų laikotarpiui.

„Kauno oro uostas dėl tamsiu paros metu veikiančių perono, kilimo – tūpimo tako žiburių daugiausiai elektros suvartoja naktį, tačiau dienos metu taip pat vėdinamos arba šaldomos patalpos, veikia įvairūs prietaisai, bagažo valdymo sistema, apšvietimas. Elektros suvartojimo sąnaudos yra pagrindinė komunalinių paslaugų eilutė oro uosto sąnaudose, todėl natūralu, jog ieškome efektyviausių sąnaudų valdymo sprendimų. Tai ypač aktualu sekant prognozes, kurios indikuoja elektros energijos brangimą ateityje, todėl siekiame fiksuoti kainą žemesniame lygyje ir tokiu būdu valdyti kaštus“, – komentuoja K. Matulaitis.

Tai ypač aktualu sekant prognozes, kurios indikuoja elektros energijos brangimą ateityje, todėl siekiame fiksuoti kainą žemesniame lygyje ir tokiu būdu valdyti kaštus.

Pasak oro uosto vadovo, kaštų taupymas vyktų ir dėl to, kad toje vietoje, kur bus įkurdintas saulės jėgainių parkas, nebereikės reguliariai pjauti žolės. Planuojama, kad ateityje saulės jėgainių parkas galėtų užimti nuo 3 iki 5 hektarų teritoriją, kuria rūpintųsi rangovas.

„Sieksime, jog toks projektas būtų įgyvendintas be oro uostų investicijų arba su visiškai minimaliomis, kurios būtų skirtos tik teritorijos pritaikymui. Tokie modeliai rinkoje yra gana sėkmingai plėtojami, tad bandytume juos pritaikyti ir Kauno oro uosto teritorijoje“, – sako K. Matulaitis.

Anot K.Matulaičio, tokiais iš pirmo žvilgsnio nedideliais veiksmais, oro uostai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės plėtros, gamtos išteklių tausojimo, o kartu ir oro uosto siekio mažinti CO2 emisijas.

Primenama, kad Vilniaus oro uoste ant naujojo VIP terminalo su Konferencijų centru stogo veikia saulės kolektoriai, kurie padeda mažinti pastato eksploatavimo išlaidas ir prisideda prie aplinkos tausojimo.