Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas tvirtina tikįs, kad Kauno oro uoste ne tik netrūks keleivių, bet ir įsitvirtins lėktuvų aptarnavimo įmonės.

Jis pasigenda didesnio savivaldybių ir Ūkio ministerijos dėmesio oro uostų plėtrai, turizmui, regionų pristatymui. Jo nuomone, aviakompanijas pirmiausiai vilioja ne oro uostai, o aplink juos esantys patrauklūs turistams regionai.

Pokalbį su A.Šliupu pradėjome nuo vykdomos pertvarkos visuose trijuose oro uostuose. Primename, kad Seimas rudenį patvirtino įstatymą, kuriuo leidžiama reorganizuoti Kauno oro uostą ir Palangos oro uostą, prijungiant juos prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto.

– Kaip vyksta oro uosto susijungimo procesas?

– Šiuo įmonės tvirtina reorganizacijos sąlygas, teikia jas valdyboms, vyksta kitos įstatymo numatytos procedūros. Sujungimas turi būti baigtas birželio 30 d. Iki tol turi būti parengta ir Lietuvos oro uostų vystymo strategija.

Numatyta, kad finansų valdymas, komercijos strategija bus koncentruojama sostinėje, o Kauno ir Palangos oro uostams bus palikta funkcinė atsakomybė, kad būtų užtikrintas infrastruktūros palaikymas. Kartu bus keliami ir komerciniai tikslai kiekvienam oro uostui.

– Kiek keisis Kauno oro uosto veikla po reorganizacijos?

– Didelės erdvės pokyčiams nėra, per daug metų veikla jau išgryninta, ji bus tik apibrėžta vienos įmonės sistemoje. Visi oro uostai griežtai laikysis nubrėžtų krypčių.

Kauno infrastruktūra yra mažiau kainuojanti, paprastesnė, ji yra gera brangesnės ir didesnės sostinės infrastruktūros alternatyva. Tai leidžia diferencijuoti ir mokesčius.

Kaune matau gera nišą ne tik turistiniams skrydžiams, bet kitai veiklai, kuri kuria labai didelę pridėtinę vertę. Turime dvi orlaivio aptarnavimo įmones "Ryanair" ir FL Technics", kuri pastatė didžiausią remonto angarą Baltijos šalyse. Ten kuriasi bendrovė "AviaBaltika".

Taigi kuriasi orlaivių aptarnavimo klasteris, kuris leis įdarbinti daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai pritraukia ir kitus verslus, kurie kuria dar daugiau darbo vietų. Jau dabar gretai reikės 200 specialistų, o ateityje – dar daugiau. Kauno technologijos universitetas turi galimybę plėtoti aviacijos inžinerijos mokslus ir rengti tos srities specialistus.

Keleivių srautas labai svarbus oro uosto matomumui pasaulyje, būtent tai leido pritraukti aptarnavimo centrus, kurie sukuria didžiausią vertę.

– Ar išlieka anksčiau skelbta strategija, kad Kaunas bus pigių skrydžių vieta?

– Tenka pripažinti, kad sistema išbalansuota, tam tikra mokestinė sistema, kuri naudota Vilniaus keleivių srautui atkurti, nėra tinkama ir taisytina. Tai greitai padaryti negalime, bet siekiame diferencijuoti oro uostus pagal kainodarą. Negalime ir griežtai riboti aviakompanijų norų ateiti į kurį nors oro uostą, tačiau sostinėje taikysime didesnius mokesčius. Natūralu, kad tokios tradicinės aviakompanijos kaip "Lufthansa", "Finnair" rinksis ir Vilnių, ir Kauną. Tačiau pigesnių skrydžių ir turizmo niša turi priklausyti Kaunui.

– Galima tikėtis, kad Kaune matysime daugiau aviakompanijų?

– Dabar Kaunas turi labai gerą ir stiprų partnerį – "Ryanair". Tai didelis privalumas, nors yra ir rizikos – kitos kompanijos bijo konkurencijos su tokiu stipriu žaidėju ir neateina. Tačiau išlaikyti stiprų ryšį su šiuo partneriu verta.

Aviakompanijos pirmiausiai žiūri į regioną, kiek jis patrauklus ir kiek privilioja keleivių. Tai jau ne vien oro uostų darbas, bet ir savivaldybių, Turizmo departamento. Įtraukti verslą, kuris kurtų patrauklius turistams produktus. Tik tada galime tikėtis didesnių turistų srautų ir kartu kitų aviakompanijų atėjimo.

Šiuo metu pasigendu Kauno ir Vilniaus savivaldybių bendradarbiavimo su oro uostais, koks buvo anksčiau. Jos skyrė lėšų oro uostų plėtrai, ir tai davė gerų rezultatų. Sukurtoms skrydžių kryptims reikia tolesnio palaikymo.

– Ar nemanote, kad Lietuvai reikia nacionalinės skrydžių kompanijos?

– Reikia pripažinti, kad bazinės aviakompanijos generuoja didesnį keleivių srautą. Tai geras įrankis užtikrinti pasiekiamumą. Jo mes neturime, bet iš kitos pusės lojalumas baigiasi, kai baigiasi pinigai, be to, ES draudžia kurios nors aviakompanijos protegavimą.

– Kokį matote Vilniaus ir Kauno oro uostus po kelerių metų?

– Sujungimas labai padės koordinuoti visus oro uostus, neliks konkurencijos. Visiems bus galima siekti bendrų tikslų. Turime išnaudoti sukurtą infrastruktūrą, pagal ją planuoti investicijas.

– Ar nėra pavojaus, kad, keičiantis Vyriausybėms, vėl keisis ir strategija, kaip jau ne kartą buvo?

– Nemanau, kad trys Vyriausybės labai keitė pradinius numatytus tikslus, kurie buvo iškelti dar 2005 m. Regioniniai oro uostai buvo labai prastos būklės. Tada Vyriausybė nutarė investuoti į visų trijų oro uostų infrastruktūrą, paskui atsirado neformalus segmentavimas: Vilniaus oro uostą skirti tradicinėms kompanijoms, Kauno – pigių skrydžių įmonėms, Palangos – aptarnauti Vakarų Lietuvos regioną. Tik visas šis procesas nebuvo pakankamai sukoordinuotas. Dabar kaip tik ir siekiama įtvirtinti koordinaciją sujungus oro uostus.

– Vis dėlto iš Kauno oro uosto traukiasi dalis verslo.

– Nemanau, kad situacija kritinė. Srautas šiek tiek sumažėjo, bet turi tendenciją augti. Kai kurie verslai galbūt turėjo didelių lūkesčių, kad keleivių srautai augs sparčiau. Dėl to vyksta kaita – verslininkai išeina, bet ateina kiti. Po sujungimo, kai uostai veiks kaip viena įmonė, bus galima bus pritraukti dideles kompanijas, kad šios įsikurtų visuose trijuose oro uostuose.

Naujos skrydžių kryptys

Kauno oro uostas paskelbė preliminarų vasaros sezono tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje numatomos devynios atostogų kryptys. Tarp jų – Sicilijoje esantis Komiso oro uostas. Šiais metais išliks ir keliautojų jau pamėgtos kryptys į Ispanijos, Graikijos, Kipro ir Italijos kurortus.

Dar viena nauja kryptis šiais metais – Nokas. Skrydžius į Vakarų Airijoje esantį miestą planuojama pradėti balandžio 3 d.

Vilniaus ir Kauno oro uostų rodikliai 2013 m. pateko į sparčiausiai augančių mažųjų oro uostų reitingą Europos masteliu.

Dar vienas investuotojas

Kauno oro uostas pasirašė sutartį su žemės nuomos aukcioną laimėjusia bendrove "Global Travel Supply", kuri žada investuoti apie 1 mln. litų.

Su aukciono nugalėtoja nuomos sutartis pasirašyta 40-iai metų. Išnuomotame 1,6 tūkst. kv. m ploto sklype bendrovė įsipareigojo pastatyti ir eksploatuoti ne mažesnį kaip 350 kv. m pastatą, kuriame bus gaminamas, sandėliuojamas ir į lėktuvus tiekiamas maistas ir kitos prekės.

"Praėjusių metų pabaigoje patvirtintas detalusis Kauno oro uosto planas atvėrė naujų galimybių pritraukti ir Lietuvos, ir užsienio investuotojų. Tai jau septinta žemės nuomos, skirtos vykdyti aviacinei veiklai, sutartis ir net neabejojame, kad ji bus tokia pat sėkminga", – sakė laikinai einantis Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas Jonas Gurskas.

Šiuo metu Kauno oro uoste veiklą vykdo bendrovės "Aviabaltika", "Ryanair", "FL Technics", "Dot LT". Iš viso per pastaruosius dvejus metus pritraukta daugiau kaip 65 mln. litų privačių investicijų, sukurta 330 naujų darbo vietų. Taip pat tikimasi, kad naujų investuotojų pritrauks kartu su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) įgyvendinamas oro parko projektas, kuris ateityje sujungs LEZ ir Kauno oro uosto teritorijas.