Analizuodami Lietuvos roko istoriją ne vienąkart pastebėsime sušmėžuojančius tiksliųjų mokslų aukštųjų mokyklų pavadinimus. Vilniuje tokia aukštoji mokykla buvo VISI – Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Kaune roko istorijai svarbus KPI – Kauno politechnikos institutas, kurio studentai sudarė ne vienos muzikos grupės branduolį, kur buvo modifikuotos elektrinės gitaros ar kiti muzikos instrumentai, sukonstruoti stiprintuvai, kur vykusiuose studentų vakarėliuose debiutavo ne viena vėliau išgarsėjusi bigbito grupė.
Akademiniai virsmai
KPI, atskiriant jį nuo Kauno universiteto (buvusio Vytauto Didžiojo universiteto, kuris sovietų okupacijos metu pervardytas neutraliu, nutautintu pavadinimu), suformuotas 1950 m. spalio 31 d. Išskirsčius Kauno universitetą į minėtą KPI ir Kauno medicinos institutą, siekta, viena vertus, profiliuoti aukštąją mokyklą, taip susikoncentruojant į gana siaurą ir kryptingą žmogaus profesinį rengimą; kita vertus, išstumiant humanitarinius mokslus iš Kauno akademinės erdvės, stengtasi kurti Kauno, kaip inžinerinio, technokratinio miesto, modelį.
Suindustrinus Kauną nepavyko jo paversti konformistiniu miestu. Praėjus keliolikai metų po KPI įsteigimo, čia ėmė burtis bigbito grupės, kurių formavimuisi įtaką darė vakarietiška muzika.
Humanitariniai mokslai koncentruoti Vilniaus universitete. Tam gali būti keletas priežasčių. Kai kurie mano, kad, suvokiant nacionalistinį Kauno kontekstą (studentai ir profesūra aktyviai dalyvavo rezistencijoje pirmosios sovietinės okupacijos metais ir vėliau), buvo siekiama dehumanitarinti studentiją ir taip neutralizuoti nacionalistinius jausmus. Gali būti ir taip, kad aukštojo mokslo profiliavimas pagal miestus buvo sovietinės racionalizacijos padarinys ir Kaunui čia teko inžinerinio miesto vaidmuo.
Inžinierių, technikos specialistų poreikis XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais Kaune buvo milžiniškas. Plečiami, statomi nauji pramonės objektai, kuriami nauji miesto rajonai, infrastruktūros objektai reikalavo gana didelio jų skaičiaus.
Kitokia muzika
Kad ir kaip būtų, suindustrinus Kauną, nepavyko jo paversti konformistiniu miestu. Praėjus keliolikai metų po KPI įsteigimo, čia ėmė burtis bigbito grupės, kurių formavimuisi įtaką darė vakarietiška muzika ir kurios skleidė kitokį skambesį bei požiūrį į muziką tuometėje Lietuvoje. Nors griežtieji roko muzikantai sako, kad bigbitas jokiu būdu nėra rokas, tačiau galime manyti, kad, griežtėjant skambesiui, iš jo vystėsi ir Lietuvos roko muzikos kultūra.
Žvelgdamas į XX a. 7–8 dešimtmečiais susibūrusių grupių istoriją, ne vieno jų nario biografijoje gali išvysti, kad jie studijavo KPI. Tokie buvo "Aitvarai", "Gėlės", "Kertukai", "Nuogi ant slenksčio", "Dainiai", "Vaizbūnai", "Lipskučiai". Pastarieji, tiesa, daugiausia grodavo ne Kaune.
Verta paminėti kai kurių muzikantų techninį išradingumą. Dėl sudėtingų galimybių gauti trokštamus muzikos instrumentus kartais tekdavo juos pasigaminti patiems. Štai, pavyzdžiui, savo brolių grupei "Gintarėliai" pirmąsias elektrines gitaras pagamino Vidimantas Švabas, KPI studentas, būsimasis inžinierius. Institute elektroniką studijavusieji sukonstravo ir ne vieną koncertuose naudotą stiprintuvą.
Panašu, kad KPI prisidėdavo organizuojant koncertus, taip pat kai kurių grupių išvykas į užsienį. Taip grupė "Aitvarai" išvyko gastrolių į Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Žinoma, kiekvienas ansamblis visų pirma turėjo įveikti perklausą ir būti oficialiai pripažintas rektorato.
Tobulėti iš šviesti
Fakultetuose vykę studentiški šokių vakarai buvo pagrindinė daugelio grupių muzikinio tobulėjimo vieta, vėliau tokios grupės, kaip "Aitvarai" ar "Kertukai", lipo ant scenos ir Kauno sporto halėje, dalyvavo konkurse "Gintarinė triūba". Tačiau tokie dideli koncertai neduodavo ypatingos finansinės naudos. "Kertukų" įkūrėjas Vydmantas Juronis pasakojo, kad už teisę vaidintis KPI kolektyvu ir oficialiai pardavinėti bilietus į KPI kultūros klubo kasą jiems kas mėnesį tekdavo sumokėti nemažą sumą pinigų. Galima galvoti, kad taip grupei tekdavo savotiškai užsigarantuoti kultūros klubo globą.
Galiausiai 1970 m. greta fakulteto veikusioje kavinėje „Saulutė“ buvo surengta pirmoji Lietuvoje diskoteka.
1973 m. KPI studentų miestelyje pastačius kavinę "Kolegos", dalis koncertų persikėlė ten.
Panašu, kad vienu metu KPI buvo nemažai muzikos grupių. Kaip mena "Lipskučių" lyderis Algirdas Lipskis, visiems fakultetams turint savus ansamblius, jiems jau nebeliko vietos, kur groti, tad savo koncertus teko perkelti į gimtąjį miestelį – Rudaminą.
Legenda: KPI studentų bendrabutis ir kavinė „Kolegos“. V.Jūro (dabar Studentų) gatvė.
Atskirai paminėti verta greičiausiai pirmoji Lietuvoje diskoteka, įvykusi KPI Automatikos fakultete, kurią suorganizavo ten suburtas popklubas "Smūtkeliai". Atrodo, kad šio klubo nariai buvo visiškai atsidavę muzikos pažinimui ir populiarinimui. Antanas Stancevičius, aktyvus šio klubo narys, kas savaitę fakulteto vestibiulyje iškabindavo dainų "TOP 20", sudarytą pagal įvairius muzikos žurnalus.
Galiausiai 1970 m. greta fakulteto veikusioje kavinėje "Saulutė" buvo surengta pirmoji Lietuvoje diskoteka. Šokiai pagal iš įrašo sklindančią muziką tokiuose susibūrimuose buvo priimti sunkiai, bet didelę dalį programos sudarė pokalbiai apie muziką, paskaitos, naujų įrašų analizavimas. Klubas užsiėmė dalyvių muzikiniu švietimu. 1971 m. klubo iniciatyva Automatikos fakultete surengtas dviejų dienų roko festivalis.
Naujos srovės
KPI reikšmė Kauno roko istorijai pastebima ir vėliau. Dar iki legendinio roko festivalio "Lituanika" pradžios 1985-aisiais čia vyko "Studentiški balsai". XX a. 9-ąjį dešimtmetį muzikos skambesys įgavo kitokių spalvų ir muzikoje ėmė dominuoti grynasis rokas, metalas.
KPI toliau kūrėsi ir naujosios bangos grupės. Vienos žinomiausių Kauno sunkiojo roko grupių "Rebelheart" pirmtakai "Orkus", 1986 m. persikėlę į Kauną, repetuodavo KPI bendrabučio rūsyje. Grupė "Kardiofonas" 1984 m. susikūrė gitaristui ir vokalistui Rimantui Giedraičiui studijuojant KPI. Naują susibūrusią grupę labai palaikė tuometis su KPI bendradarbiaujančio KMI Kardiologijos instituto vadovas prof. Juozas Blužas. Pagerbiant kardiologus, grupė taip ir buvo pavadinta.
Erdvės: KPI miestelis. V.Jūro (dabar Studentų) gatvė. 1974 m
Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios savo istoriją skaičiuojantis greta Elektronikos fakulteto rengtas festivalis RAFES ryškus daugelio kauniečių atmintyje: vieną dieną per metus Žaliakalnio ir Dainavos rajonų pakraščių gyventojai sunkiai galėdavo užmigti nuo iš studentų miestelio aidinčios muzikos. Tai ypač galima pasakyti apie paskutinį festivalio dešimtmetį. Jo uždarymo koncertuose pasirodė ne viena populiarėjanti ar jau populiari Lietuvos roko grupė, dažnas klausytojas čia turėdavo pirmą progą savo mėgstamą grupę išgirsti gyvai.
Prisiminus čekų disidento Vaclavo Havelo žodžius, kad rokas sugriovė Sovietų Sąjungą, dabar su ironija galima žvelgti į sąmoningą ar ne mėginimą XX a. 6-ajame dešimtmetyje neutralizuoti nacionalinius jausmus Kaune, kryptingai kuriant technokratinį miestą. Juk būtent inžinierių, radiotechnikų kalvėje Kaune brendo pirmieji roko muzikos daigai.
Straipsnis parengtas finansuojant Lietuvos kultūros tarybai
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas14
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...