Apie kaimišką duoną kepantį Pyplių ūkį šiltai kalba jame viešėję vaikai iš Ukrainos. Vos tris mėnesius Ramučiuose veikiančiam šeimos restoranui DU Andrius Užkalnis davė penkias žąsis iš penkių. Nebodami transporto spūsčių lankytojai plūsta į "Ringaudų šašlykinę". Daigintomis sėklomis prekiaujantys "Žali žali", "Piprė" – tai nedidelės įmonės, žinomos toli už Kauno rajono ribų.

Davė ir atsiėmė

"Šis restoranas yra Ramučiuose emigrantų pažįstamame take, tarp Karmėlavos oro uosto, kur nusileidžia lėktuvai iš silkių skutimo fabrikų, salotų pakavimo cechų ir vištų pešiojimo salonų, ir Kauno miesto – mano gimtinės, laikinosios sostinės ir Lietuvos širdies. Būtent tose apylinkėse yra nenormaliai didelių cepelinų restoranai, kuriuose tik grįžę per šventes emigrantai atsigauna ir vėl susijungia su savo šaknimis, tautos biolaukais ir lietuvybės čakromis su spirgučiais ir grietine. Ir jau tik paskui jie važiuoja į prekybos centrą koldūnų, kokių negali gauti savo naujojoje tėvynėje", – pirmą kartą apsilankęs DU šeimos restorane rašė A.Užkalnis.

Apžvalgininkas prisipažino nieko ypatingo nesitikėjęs iš to restorano, nors jį ir rekomendavo skaitytojai. "Bet mažai ką žmonės rekomenduoja, ne visada jie yra maisto ekspertai ir restoranų kritikai. Pasirodė viskas geriau, negu galima tikėtis prie Kauno. Geriau, negu galima buvo tikėtis Kaune. Geriau, negu galima buvo tikėtis bet kur Lietuvoje. Tas restoranas pasirodė esąs toks, kad galėčiau turbūt vėl tapti į Kauną pargrįžtančiu emigrantu, kad tik gaučiau važiuoti per Ramučius ir turėčiau progą ten sustoti", – tikino maisto ekspertas ir restoranų kritikas.

Pakartosiu – geriausi čeburekai Lietuvoje, o gal net geriausi pasaulyje, nes aš niekada niekur kitur, nei San Fransiske, nei Čikagoje, nei Kijeve, nei Osakoje nesu radęs tokio gerumo čeburekų.

"Pakartosiu – geriausi čeburekai Lietuvoje, o gal net geriausi pasaulyje, nes aš niekada niekur kitur, nei San Fransiske, nei Čikagoje, nei Kijeve, nei Osakoje nesu radęs tokio gerumo čeburekų. Šis restoranas buvo toks nuostabus, kad aš jį įrašyčiau prie dešimties geriausių Lietuvos restoranų, be jokių abejonių. Sakyčiau, kad jam reikia atsidaryti Vilniuje, bet nesakysiu – Kauno rajono žmonės irgi nusipelno skaniai valgyti ir gerai gyventi. Ramučiai, nuo šiandien jūs – vienas svarbiausių šalies kulinarijos centrų. Penkios žąsys iš penkių", – skelbė A.Užkalnis.

Tiesa, netrukus ekscentriškas apžvalgininkas apsigalvojo ir atsiėmė žąsis. DU šeimos restorano įkūrėja Daiva Čapkauskienė tik šypsojosi: neigiama reklama buvo ir tebėra gerokai naudingesnė nei tų penkių žąsų skyrimas. Verslininkė nė kiek nepyksta ant A.Užkalnio ir už tai, kad šeimos restorano pavadinimą jis susiejo su skaičiumi. DU – tai dukros Ugnės ir mano pirmųjų vardų raidžių junginys, – patikslino Daiva. – Visada svajojau, kad Ugnė prisijungtų, tačiau pirmiausia ji save išbandė valdiškame darbe."

Daiva Čapkauskienė (kairėje) su dukra Ugne

Dviguba reikšmė

O štai sąvoka "šeimos restoranas" išties yra dviguba. Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir kita dukra, vyras, žentas, net dvi anūkės, kurios pirmosios įvertino visas čia vaikams skirtas pramogas, ir, žinoma, D.Čapkauskienės mama Aldona Valentina Savickienė, pagal kurios receptą ir daromi A.Užkalnio išliaupsinti čeburekai. "Mes nebijome ir nepykstame, jei mažieji lankytojai išpils stiklinę sulčių ar pritrupins, tai smulkmena. Šeimos su mažais vaikais pas mus visada laukiamos", – tvirtino restorano įkūrėja. Išties mūsų pokalbio metu restorane jaukiai laiką leido jauni tėveliai su kūdikiu, jo vežimėlį pasistatę prie staliuko.

D.Čapkauskienė versle sukasi 24-erius metus ir neslepia, kad jis prasidėjo nuo kioskelio ir išsivystė iki šeimos restorano. Optimizmu trykštanti moteris neburnojo valdžios dėl mokesčių, nekeiksnojo tikrintojų, jos žodžiais, tėra vienintelis sunkumas – darbuotojų trūkumas. Dar lengviau verslininkė išvardijo sėkmės dedamąsias. Tai šeimos narių palaikymas ir puiki virtuvės šefė.

Pakilti leido euras

"Pradėjome nuo Gariūnų, nuo kramtomosios gumos, vėliau nusprendėme atidaryti šašlykinę ir nesimėtydami ėjome į priekį. Buvo daug visokių idėjų, bet apsistojome prie šios", – verslo pradžią prisiminė "Ringaudų šašlykinės" savininkas Valdas Kučinskas.

Čia kepami šašlykai tituluojami skaniausiais visame Kauno regione. Jų paragauti užsuka pro šalį važiuojantys žmonės, o kauniečiai važiuoja specialiai, numodami ranka į spūstis dėl kelių rekonstrukcijos. Apie maitinimo įstaigos populiarumą liudija savaitgaliais užpildyta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir įvažoje paliktas transportas.

Turiu išsaugojęs savanorio dieduko žemę iki plento, galiu daryti parką, treką dviračiams, žaidimų aikštelę vaikams.

Ar "Ringaudų šašlykinė" norėtų sulaukti neseniai Ramučiuose viešėjusio maisto eksperto Užkalnio? "Gali atvažiuoti, čia įvairių žmonių yra buvę", – šypsojosi verslininkas.

Nors "Ringaudų šašlykinė" veikia jau 26-erius metus, didesni pokyčiai joje, pasak savininko, prasidėjo tik įvedus eurą. "Dabar jau galime sau leisti pasitvarkyti, atsinaujinti. Praėjusį rudenį pasidarėme terasą ir labai džiaugiamės. Rudenį ketiname atidaryti antrą atnaujintą salytę", – vardijo V.Kučinskas.

Verslininkas pasakojo, kad ketina plėstis: "Turiu išsaugojęs savanorio dieduko žemę iki plento, galiu daryti parką, treką dviračiams, žaidimų aikštelę vaikams."

Verslininko pastangas pastebi ir Kauno rajono vadovai: ant šašlykinės sienos kabo mero Valerijaus Makūno padėka už socialiai atsakingo verslo vystymą.

Valdas Kučinskas

Sužavėjo jaunąsias ukrainietes

Pyplių ūkio duonos kepimo mokyklėlės veiklos stažas kelis kartus trumpesnis nei "Ringaudų šašlykinės", tačiau ji tampa vis labiau populiari ir žinoma. Čia rengiamos edukacinės programos darželinukams ir moksleiviams, mergvakariai ir kitokios šventės, o Lietuvos verslininkai į Pyplių kaimą pasikviečia partnerius iš užsienio.

Liepą ūkyje viešėjo tarptautinės vaikų vasaros poilsio stovyklos "Ukraina–Lietuva" dalyviai. Jaunosios ukrainietės iš Užkarpatės srities Perečino rajono su pakaunės merginomis čia turėjo unikalią progą sužinoti, kaip kepama lietuviška ruginė duona.

Savivaldybė nėra darbo vietų kūrėja, ji tik pasirūpina infrastruktūra, kad verslui būtų patogu, o investicijos atsiperka per darbo vietas.

"Kai pasistatėme pastatą, galvojome, ką daryti. Turiu tris vaikus ir supratau, kad jie labai mažai žino apie kaimą, ypač – kaip maistą gamindavo mūsų proseneliai. Pasidomėjau, kas kepdavo duoną dabartinėje Ringaudų seniūnijoje. Iš trijų kaimų – Ringaudų, Pyplių ir Mitkūnų – močiučių surinkome pačius geriausius receptus, pradėjome rodyti vaikams, kaip kepama duona", – pasakojo ūkio šeimininkė Olga Afonenkova.

Moteris žino ne tik geriausius Ringaudų seniūnijos šeimininkių duonos receptus, bet ir gausybę su jos kepimu susijusių papročių ir ritualų. "Jei edukacijoje dalyvauja ne tik vaikai, bet ir tėveliai ar kiti suaugusieji, pagranduką dažniausiai duodu daryti ne vaikams, o moterims, kurios nori susilaukti vaikelio, ar vyrams, kurie trokšta gausos", – šypsojosi pašnekovė. Pypliuose duona kepama autentiškoje krosnyje.

Antanas Nesteckis

Komentaras

Antanas Nesteckis

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Jei lygintume europiniu mastu, dauguma Kauno rajono įmonių yra smulkios. Iš viso Pakaunėje yra per 2 900 verslo subjektų, iš jų apie 1 300 sudaro ūkinės bendrijos, individualios įmonės, dar trečdalį – uždarosios akcinės bendrovės. Tuo mes džiaugiamės, nes smulkusis verslas yra sukūręs maždaug 20 tūkst. darbo vietų. Jis neatsiejamas nuo sparčios mūsų krašto plėtros: jei didėja gyventojų skaičius, auga ir paslaugų poreikis. Neatsitiktinai Kauno rajone daugiausia automobilių remonto, statybos ir remonto įmonių, kavinių. Smulkusis verslas vystosi ten, kur klesti turizmas: atsiranda mažų viešbutukų, maitinimo taškų. Jei nusprendėme nutiesti dviračių taką, vietos gyventojai sukrunta: o ką jie galėtų pasiūlyti dviratininkams? Juk šie žvalgosi, kur galėtų išgerti kavos, suvalgyti pyragaitį, išsinuomoti dviratį ar kitaip praleisti laisvalaikį.

Niekas nesiima plėtoti verslo tose vietovėse, kuriose pastebimas sąstingis. O štai gyventojų skaičiaus didėjimas, stambaus verslo įmonių kūrimasis skatina smulkiųjų verslų atsiradimą. Juk stambiosioms kompanijoms reikia įvairių paslaugų: gabenimo, remonto, viešojo maitinimo ir panašiai.

Džiaugiuosi, kad Pakaunėje yra daug pažangių versliukų. Pavyzdžiui VDU Žemės ūkio akademijoje startuoliai augina žoleles, kuria įdomius produktus, tokius kaip kavos ar riešutų sviestas. Šeimos verslas Kauno rajone taip pat turi visas galimybes augti ir net samdytis darbuotojų.

Skatiname visus verslus, tačiau labiausiai norisi, kad augtų privačių darželių skaičius, finansuojame dalį išlaidų, kurios patiriamos, kad nebrangtų vaikučių priežiūros paslauga. Smulkusis verslas puikiai tarnauja ir sprendžiant socialines problemas. Anksčiau turėjome trejus senelių globos namus, dabar tik Čekiškė liko savivaldybės, o kiti tapo viešosiomis įstaigomis.

Savivaldybė nėra darbo vietų kūrėja, ji tik pasirūpina infrastruktūra, kad verslui būtų patogu, o investicijos atsiperka per darbo vietas. Tai suprasdami prieš keletą metų inicijavome sprendimą, pagal kurį naujos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip pusė Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių. Kauno rajone verslo liudijimų kaina – viena mažiausių Lietuvoje. Palyginti maži žemės, nekilnojamojo turto mokesčių tarifai. Kauno rajono savivaldybė nustatė minimalias verslo liudijimų kainas – jų vidurkis siekia 20 eurų ir neviršija 35 eurų, kai šalies vidurkis yra 115 eurų, o Kauno miesto savivaldybėje kai kurie verslo liudijimai kainuoja daugiau kaip 500 eurų.