Kauno rajono kapinėse – vaizdas tarsi iš Havajų

„Palmė Ramybės gatvėje. Šitaip nugenėtų medžių dar neteko matyti“, – nuostabos neslėpė Kauno rajono kapinėse „Havajus“ atradę žmonės.

Apie Jonučių kapinių pažiba tapusį medį aukštu kamienu ir spygliuota viršūne šypsodamiesi kalba ir Garliavos seniūnijos atstovai. Taip neįprastai nugenėta eglė lankančiųjų savo artimųjų kapavietes dėmesį traukia jau nuo pavasario.

„Viskas prasidėjo tada, kai sulaukėme skundų iš aplinkinių kapaviečių savininkų, kad šios eglės spygliai teršia teritoriją. Tuomet mes kreipėmės į kapavietės, kurios teritorijoje stūkso medis, savininkus prašydami išspręsti problemą ir nukirsti arba nugenėti žaliaskarę. Kapavietės savininkas žadėjo ją nukirsti, tačiau darbininkai vykdydami darbus, drevėje aptiko apuokų ar pelėdų lizdą. Kurios rūšies paukščiai tai buvo, sunku nusakyti“, – pasakojo Garliavos seniūnijos specialistė, atsakinga už Jonučių kapinėse atliekamų darbų leidimų išdavimą, Genovaitė Kaminskienė.

Kapavietės savininkas žadėjo ją nukirsti, tačiau darbininkai vykdydami darbus, drevėje aptiko apuokų ar pelėdų lizdą.

Dėl šio kilnaus tikslo – noro išsaugoti sparnuočių buveinę, – pridūrė pašnekovė, ir buvo palikta spygliuota medžio viršūnė. „Kai genėjo eglės šakas, darbininkai, pamatę apuoką ar pelėdą, įkėlė jį atgal į lizdą. Po kurio laiko prie kapavietės sutikusi savininką šnektelėjau ir išgirdau šią istoriją. Jis parodė man ir radinio nuotrauką. Kad tik žinotumėte, koks gražus tas paukštis – visas pūkuotas kaip kamuoliukas, mažytis, tik akytės matėsi“, – šyptelėjo Garliavos seniūnijos atstovė.  

Nežinia, ar eglės drevėje aptikti sparnuočiai ten tebegyvena. Jei paaiškės, jog jie paliko buveinę ir išsikėlė kitur, svarsto G. Kaminskienė, gali būti, kad „palmės“, spygliuota viršūne, Jonučių kapinėse visai neliks.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė, Jonučių kapinėse stūksančios eglės drevėje žmonės galėjo rasti naminių pelėdų arba mažųjų apuokų jauniklius. Šie paukščiai Lietuvoje esą gana dažnas reiškinys, skirtingai nei Didysis apuokas, įrašytas į Raudonąją knygą.

„Veisimosi laikotarpis įprastai prasideda vasario arba kovo mėnesį. Kai mažyliai apsipūkuoja, jie išskrenda. Tiesa, kol motina juos šeria, iš pradžių jie laikosi arčiau lizdo o vėliau moksi savarankiškumo ir patraukia link parkų ar miškų“, – paaiškino specialistė.