Kauno regiono savivaldybių vadovai posėdžio metu vienbalsiai patvirtino darbo grupės "Sveikatą stiprinantis Kauno regionas" 2022 m. veiklos planą. Visos savivaldybės jau yra pasirašiusios deklaraciją, kuria įsipareigojo skatinti sveikatos stiprinimą regione.

"Veiklos planas 2022-iesiems – tai rinkinys priemonių, kurias turėsime kartu įgyvendinti. Pasirinkome penkias sritis (profilaktika / prevencinės programos, fizinis aktyvumas, psichikos sveikata, sveika mityba, pirmoji pagalba / gaivinimas)", – teigė darbo grupės "Sveikatą stiprinantis Kauno regionas" pirmininkas Laurynas Dilys.

Anot L.Dilio, fizinis aktyvumas arba jo stoka daro įtaką sveikatai, todėl savivaldybės įsipareigojo skatinti fizinį aktyvumą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, didinti sporto pamokų skaičių, gerinti jų kokybę.

"Visi specialistai pritaria, kad trijų fizinio lavinimo pamokų per savaitę yra per mažai, be to, sportuoti turėtų ne tik 5–12 klasių mokiniai, bet ir darželinukai, pradinukai. Tad sieksime, kad ugdymo įstaigose būtų įsteigtos fizinio lavinimo specialistų pareigybės", – aiškino L.Dilys.

Ne pirma ir ne paskutinė reforma, kurią mums bando primesti centrinė valdžia, išgyvensime.

Kita svarbi sritis – sveika mityba. "Savivaldybės turės ieškoti būdų, kaip skatinti sveiką vaikų mitybą. Tenka apgailestauti, kad Kauno rajone taip sėkmingai veikusio švediško stalo principo dėl pandemijos teko atsisakyti. Tačiau tai neturėtų mums sutrukdyti parengti sveikos mitybos metodikas, į vaikų racioną įtraukti ekologiškų produktų, parengti sveikatai palankų valgiaraštį", – vardijo L.Dilys.

Veiklos plane numatyta didinti profilaktinių programų prieinamumą, mažinti sveikatos netolygumus, vykdyti defibriliatorių plėtrą regione. Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė Nijolė Dirginčienė palinkėjo, kad planas neliktų tik popieriuje.

Merai daug diskutavo apie Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamą sveikatos įstaigų reformą.

Anot profesoriaus Juozo Pundziaus, reorganizuoti sveikatos sistemą bandoma jau 30 metų. "Reikia sisteminės pertvarkos, o ne vien administracinio, metodologinio pakeitimo, kai ministerija savo tvarką bando primesti nurodymais, įstatymais. Pamirštamas svarbiausias aspektas – žmogus, kuris nori gauti tinkamą pagalbą laiku ir arti namų", – pabrėžė profesorius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius atkreipė dėmesį į ministerijos spaudimą sujungti arba uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas, nors tai prieštarauja savivaldybių siekiui plėsti sveikatos paslaugų spektrą ir prieinamumą.

"Savivaldybės asociacijai pateiks savo vizijas ir norus, tada ministerijai suformuosime bendrą poziciją. Vyks išplėstinis merų pasitarimas, kuriame priimsime sprendimus. Ne pirma ir ne paskutinė reforma, kurią mums bando primesti centrinė valdžia, išgyvensime", – akcentavo M.Sinkevičius.