Valstybės turto fondui jau 11-ą kartą nepavyko parduoti dvejų Kauno tarpinių kareivinių. Nuostabos tai nekelia, nes objektai – saugoma kultūros vertybė, kurių naudojimas apribotas. Tačiau specialistai vilties nepraranda – kartais nuperkami ir tokie.

Kaina krito 25 tūkst. litų

Dvi Panemunės seniūnijoje, Gudobelių take, esančios tarpinės slėptuvės į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos dar 2006 m. Paskutinysis aukcionas turėjo vykti vakar, tačiau neatsirado nė vieno norinčio įsigyti tokius objektus.

Kiekvieno iš objektų plotas – maždaug 192 kv. m. Kartu su statiniais perkantys asmenys turėtų 32 metams išsinuomoti ir objektų sklypus. Vieno jų plotas – 0,3 ha, kito – 0,4 ha.

Tiesa, už programos vykdymą atsakingos Valstybės turto fondo valdybos specialistės Onos Šimčikienės teigimu, 2011 m. viena slėptuvių buvo nupirkta. Tačiau sutartis neįsigaliojo, nes pirkėjas nusprendė vis dėlto jos nepasirašyti. Iš pradžių kiekviena slėptuvė buvo įkainota maždaug 113 tūkst. litų, dabar viena kainuoja per 86 tūkst., kita – per 88 tūkst. litų. Tačiau ir kainos mažinimas negelbsti – netradicinių objektų pirkėjų nėra.

"Kaina jau trečią kartą tokia pati, šiaip mažinama nuo 113 tūkst. litų. Mažinama, kad pirktų, bet niekas neperka. Kažkaip jis pamiręs, tas objektas", – pasakojo O.Šimčikienė.

Šikšnosparnius teks išsaugoti

Iš pirmo žvilgsnio tokia padėtis nestebina, nes sunku įvardyti bent vieną veiklos, kurią galėtų vykdyti tarpines kareivines įsigijęs asmuo, galimybę. Šie objektai yra ne tik nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija, bet ir Sėmenos 1-asis teriologinis draustinis, kuriame šeimininkauja šikšnosparniai. Tad objektų naudojimo paskirtis yra konservacinė, taikomi aplinkosaugos reikalavimai.

Vis dėlto įmonės Turto valdymo skyriaus viršininkės pavaduotoja Regina Motiejūnienė nelinkusi visos kaltės versti vien tam, kad objektai yra saugomos vertybės. Esą netrūksta pavyzdžių, kai ir dėl gausiais apribojimais aplipdytų objektų kyla pirkėjų konkurencija, o kartais neatsiranda norinčių įsigyti ir visai neblogus objektus.

"Čia viešas aukcionas, nieko neišgalvosi ir neprifilosofuosi, nereikia niekam, ir viskas. Būna kartais visai neblogas objektas, bet niekas neperka. O verslui idėjų pilna. Daug perka ir kultūros paveldo objektų, nors apribojimai būna gan žiaurūs ir griežti. Aišku, tai šioks toks trukdis, tačiau visuose objektuose apribojimų yra. Bet vienus perka, kitų neperka, kodėl – nesuprasi.

Būna laikas, kai neperka, o paskui atsiranda konkurencija ir užkelia kainas, visokių cirkų būna. O kodėl neperka – jei žinotume, pašalintume priežastį", – kalbėjo R.Motiejūnienė.

Parduoti ir keturi laivai

Valstybės turto fondo organizuojamuose aukcionuose dominuoja valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, o į jį patenka įvairiausio pobūdžio pastatų. Vieniems parduoti esą pakanka vieno aukciono, kitiems, kaip ir minėtoms tarpinėms slėptuvėms, neužtenka ir dešimties.

"Pašiūrių, garažų, gyvenamųjų, administracinių patalpų, apleistų kareivinių, – ko tik nėra. Kaime koks sugriuvęs sandėliukas, ir tas pas mus yra. Yra ir normalių patalpų", – į privačias rankas perleidžiamų objektų įvairovę vardijo specialistė.

Vyriausybės 1998 m. įsteigta įmonė nuo to laiko yra pardavusi ir keletą specifinių objektų, pavyzdžiui, keturis laivus ir du lėktuvus. Prie parduotų netradicinių objektų įmonės specialistai priskiria ir kelis valstybei priklausiusius akcijų paketus, kurie parduoti kartu su privačių savininkų akcijomis.

Pirkėjo laukia virtuvė šunims

Valstybės turto fondo duomenimis, šiemet jau paskelbtos 173 valstybės pasitikėjimo teise valdomų objektų privatizavimo programos. Iš jų 165 – nekilnojamojo turto objektai (parduoti 73) ir 8 įmonių akcijų paketai (parduoti 5).

2013 m. iš pirmą kartą skelbtų privatizavimo programų parduoti 57 objektai, iš skelbtų pakartotinai – 21.

Artimiausiu metu skelbsimuose aukcionuose savininkų lauks ligoninės pastatas ir monolitinio betono slėptuvė Šiaulių rajone, kombainų garažas Rokiškio rajone, karvidė Šakių rajone, virtuvė šunims Kaišiadorių rajone, neįrengtos baseino patalpos Kaune ir kt. objektai.