Daugiau nei 154 tūkst. eurų – tokią tiksinčią bombą praėjusios kadencijos Kauno miesto savivaldybės administracija pakišo naujiesiems vadovams. Būtent už tokią sumą sudaryta pirkimo sutartis su internetu knygas pardavinėjančia Vilniuje registruota bendrove "Barzda".

Knygos – brangiau

"Anglas ligonis", "Giesmė apie Troją", "Kačių stalas", "Mirties chemija", "Kapo šauksmas", "Mirusiųjų šnabždesiai", "Prahos kapinės", "Bankoko šmėklos" – tai tik keli pavadinimai knygų, kurias Kauno miesto savivaldybė skelbiasi pirksianti iš bendrovės "Barzda".

Sutartyje numatyta per metus, o ją pratęsus dar dvejiems metams, nupirkti beveik 300 pavadinimų knygų po 5–15 egzempliorių kiekvienos už 154,754 tūkst. eurų. Dalis knygų išleistos 2011–2013 m.

"Ne, tai nėra "Barzdos" lentynų patuštinimas. Pirma, savivaldybės administracija, vykdydama supaprastintą atvirą konkursą knygoms ir leidiniams įsigyti, knygų pavadinimus išvardijo ketindama sužinoti kainas, kurias siūlo paslaugos tiekėjas. Antra vertus, tai nereiškia, kad savivaldybė išvardytas knygas įsigis. Pagal sutartį, privalome nupirkti ne daugiau kaip 40 proc. visos sutartyje numatytos sumos sąraše išvardytų knygų, o už likusią sumą – sąraše neišvardytų knygų ir leidinių", – bandė aiškinti savivaldybės administracijos Neformaliojo poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Balčiūnas. Jis ramino, kad esą tai, kas juodu ant balto surašyta sutartyje nebūtinai virs kūnu. Net ir knygų per trejus metus nebūtina pirkti už tokią sumą.

Savivaldybė dienraštį informavo, kad praėjusiais metais panaudota labai mažai sutartyje numatytų lėšų. Už 878 eurus įsigyta sąraše numatytų, už 5 140 eurų – sąraše nenumatytų knygų.

Paprašius savivaldybės atstovų patikslinti, kokios įsigytos nesąrašinės knygos, per dvi savaites atsakymo taip ir nesulaukta. Nėra atsakymo ir į kitus raštu pateiktus klausimus.

"Barzda" savivaldybei siūlė knygą "Anglas ligonis" pirkti už 12,48 euro, o leidykloje jos kaina, sudarius sutartį, buvo 4,73, vėliau nukrito iki 3,27 euro. Knygą "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" "Barzda" siūlė įsigyti už 10,64 euro – leidykloje jos kaina šiek tiek viršijo 3 eurus. Beje, savivaldybė per du kartus jau įsigijo tris iš penkių knygų "Anglas ligonis".

"Knygynai užsideda iki 50 proc. prekybinį antkainį, mes jo nereguliuojame. Pastebėtina, kad mūsų ataskaitose nebuvo išvardytų knygų tokių kiekių – penkių ar daugiau egzempliorių, daugumos jų tiesiog tiek ir neturėjo ir negalėjo turėti. Spėčiau, kad mums melavo ataskaitose, nerodė viso pardavimo. Bet kad kai kurių tiek jiems net nuvežę nebuvo. Tai gali būti, kad kur kitur pirko (jau didesne kaina)", – dienraščiui atsakė leidyklos "Tyto Alba", kuri išleido dvi pastarąsias paminėtas knygas, atstovas.

Ne tik su skolos uodega

Savivaldybės administracija viešą supaprastintą atvirą konkursą knygoms ir leidiniams įsigyti paskelbė 2014 m. gruodžio pradžioje. Pagal jo nuostatus tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti iki gruodžio 17 d., tačiau kai kurie vieši dokumentai rodo, kad pasiūlymų pateikimo data buvo nukelta į 2015 m. sausio pradžią.

Paslaugos pirkimo ataskaitoje teigiama, kad konkurse dalyvavo tik viena bendrovė "Barzda", siūliusi parduoti sąraše išvardytas knygas. Metinė jų kaina – beveik 52 tūkst. eurų.

Sprendžiant iš paslaugos pirkimo ataskaitos priedų, "Barzdai" sunkiai sekėsi laiku pateikti visus reikiamus dokumentus. Nors pasiūlymus turėjo atsiųsti iki sausio 7 d., sausio 26 d. "Barzda" savivaldybės administraciją raštu informavo, kas tvarko bendrovės buhalterinius dokumentus, pateikė būtiną išrašą iš Registrų centro.

Toliau – dar įdomiau. Paslaugos pirkėjas paprastai reikalauja iš tiekėjo finansinių garantijų, kad sutartis bus įvykdyta – piniginio, maždaug 5–20 proc. nuo sutarties vertės užstato, kurį garantuoja bankas arba kita laidavimą galinti suteikti įmonė.

"Barzda" savivaldybei pristatė 2015 m. sausio 19 d. data pažymėtą BTA laidavimo draudimo raštą, kurį pasirašė šios bendrovės sandėrių vadybininkės asistentė Milda Jankauskaitė. Dokumente konstatuojama, kad bendrovė už "Barzdą" garantuoja 434,43 euro sumą, bet tik nuo balandžio 1 iki balandžio 30 d.

"Kauno diena" bandė draudimo bendrovėje išsiaiškinti, ar teisiškai galiojo šis draudimo raštas, tačiau jos atstovė tai padaryti atsisakė ir perklausė, kaip redakcijoje atsidūrė minėto dokumento kopija. Įrodinėjimai, kad tai yra viešas dokumentas, skelbiamas viešųjų pirkimų ataskaitoje, draudėjų neįtikino.

Dienraščio klausimas savivaldybei, ar ši sutartis nepanaši į norą pašvarinti "Barzdos" lentynas buvo neatsitiktinis. Bendrovė savivaldybei pateikė 2011–2013 m. finansinę ataskaitą. Joje teigiama, kad bendrovė 2013 m. patyrė 194,269 litų nuostolių.

Kaip ties bankroto slenksčiu buvusi bendrovė galėjo laimėti savivaldybės skelbtą konkursą, "Kauno diena" bandė išsiaiškinti su "Barzdos" vadovais. Bendrovės atstovas Vidmantas Čičelis kategoriškai atsisakė atskleisti direktorės Evelinos Bondar telefono numerį. Netrukus jį sužinojus kitais kanalais, direktorė telefonu neatsiliepė, o vėliau įkyriai skambinant kelis kartus – telefoną išjungė.

Sena praktika

Pasak G.Balčiūno, sutartis su "Barzda" buvo sudaryta, kai baigė galioti analogiška sutartis su "Šviesa" "Bendrovė pati atsisakė teikti paslaugas, kadangi sąlygos jai buvo nepriimtinos", – teigė jis.

Bendrovės "Šviesa" direktorė Jurgita Nacevičienė dienraščiui patvirtino, kad bendrovė dalyvavo ir laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą knygoms bei leidiniams įsigyti – pasiūlė mažiausią, maždaug 180 tūkst. litų vertės kainą. Šiame konkurse dalyvavo dar dvi bendrovės.

"Savivaldybės paslaugos pirkimo dokumentai buvo parengti netiksliai. Reikalavimuose buvo rašoma, kad reikiamas knygas reikės pristatyti numatytais adresais. Kai pasirašėme sutartį, paaiškėjo, kad knygas reikia pristatyti ne tik seniūnijoms, bet ir į atskirus savivaldybės kabinetus. Tai mums buvo nuostolinga, todėl pratęsti sutarties nepageidavome", – pasakojo "Šviesos" direktorė J.Nacevičienė. Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, su šia bendrove buvo sudaryta 128 tūkst. eurų sutartis su galimybe pratęsti iki trejų metų.

Šešerius metus savivaldybei knygas bei leidinius tiekė savivaldybei priklausanti UAB "Centrinis knygynas", kuri nuolatos dalyvaudavo skelbiamuose konkursuose. Priešpaskutiniame knygyną mažesne kaina ir nurungė "Šviesa".

"Apie paskutinį, kuriame dalyvavo tik vienintelė "Barzda", mes nieko nežinojome", – dienraščiui minėjo "Centrinio knygyno" direktorė Stasė Gadliauskienė. Šios bendrovės sutartis su savivaldybe buvo tokia pat, kaip ir "Šviesos" – iš viso 128 tūkst. eurų.

"Mums knygynas nelabai įtiko. Patiems reikėdavo eiti knygų atsiimti", – rėžė savivaldybės darbuotojas G.Balčiūnas.

Įstatymas leidžia

Viešųjų pirkimų portale dienraščiui nepavyko aptikti savivaldybės, išskyrus Kauno miesto, kuri būtų sudariusi kelerius metus galiojančias šimtatūkstantinės vertės sutartis knygoms ir leidiniams pirkti.

"Bet mes visų pinigų neišnaudojame. Sutartyje numatomas tik lėšų maksimumas", – kartojo G.Balčiūnas. Kam to reikia, savivaldybės vyriausiasis specialistas nesugebėjo paaiškinti. Jo teigimu, tai patogiau – kiekvienas savivaldybės skyrius perka tai, ko jam labiausiai reikia, o po to ataskaitą pateikia administracijos viešųjų pirkimų tarnybai.

G.Balčiūnas neatsakė ir į klausimą, kodėl savivaldybė knygas perka ne tiesiogiai iš leidėjo, pasinaudojus įstatymo numatyta galimybe mažos vertės paslaugą pirkti neskelbiant apklausos būdu, bet iš tarpininko, kurio paslaugos atsieina žymiai brangiau.

"Skelbtame konkurse galėjo dalyvauti bet kas", – tik tokį atsakymą randa savivaldybės atstovas ir priduria, kad to padaryti negali, nes, pirma, yra sutartis su "Barzda", o tokius pirkimus galima vykdyti tik metams.

Dar vienas pašnekovo argumentas, kodėl knygoms ir leidiniams pirkti reikia sudaryti metines sutartis, o negalima vykdyti neskelbiamų pirkimų, tai yra knygą įsigyti žymiai pigiau iš ją išleidusios leidyklos – tokiu atveju vis tiek bus privaloma skelbti konkursą ir atsiras tik daugiau biurokratijos.

Štai čia G.Balčiūnas yra nevisiškai teisus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiant apie pirkimą "gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais". Taigi ne kas kitas, o senoji miesto savivaldybės administracija ir privalėjo nustatyti šiuos atvejus.

Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat numato, kad perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad mažos vertės pirkimo pažyma nepildoma, kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir yra apklausiamas tik vienas tiekėjas, o viešojo pirkimo sutartis sudaroma raštu. Taip pat perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, o pirkimo suma neviršija 29 Eur (be PVM), tačiau perkančioji organizacija privalo turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kvitas, sąskaita faktūra). Taip pat pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomo mažos vertės pirkimo apklausos būdu suma viršija 29 Eur (be PVM), tačiau neviršija 29 000 Eur (be PVM), ir apklausiamas tik vienas tiekėjas, o pirkimo sutartis sudaroma raštu.

Taigi Kauno miesto savivaldybė išties turi galimybę reikiamas knygas ar kūrinius įsigyti žymiai pigiau ir be tarpininkų.