Kaunui siūloma bemaž prieš 40 metų sukurta Jono Jablonskio skulptūra sulaukė nevienareikšmio specialistų įvertinimo. Daug diskutavę architektai parinko jai vietą, bet pageidauja, kad skulptūra būtų aukštos meninės kokybės.

Skulptorius į posėdį neatvyko

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) paprašyta įvertinti skulptoriaus Petro Deltuvos paminklo Jonui Jablonskiui pastatymo vietos Kaune pasiūlymus, kuriuos parengė architektas Algimantas Sprindys, dirbantis miesto savivaldybėje. Užsakovu pristatytas Zenonas Girčys – Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Anot Z.Girčio, prašoma surasti vietą dovanojamam paminklui. Dabar jis saugomas Marijampolės muitinės sandėlyje. Tiesa, jis dar nenukaldintas – tai gipsinis, 4,17 m aukščio maketas, kuris prieš tai stovėjo Vilniaus Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo gamybą iš rausvos ir žalsvos spalvų granito esą finansuotų iniciatyvinė grupė, kurioje – ir profesorius Vytautas Landsbergis. Z.Girčys užsiminė, kad savivaldybei vis dėlto gali tekti įrengti skulptūros pagrindą.

Prieš priimant dovaną, paprašyta specialistų įvertinimo.

KAUET nariai pasakojo kvietę kartu diskutuoti Kauno dailininkų ir skulptorių atstovus, bet šie viso labo atsiuntę anksčiau įvykusių posėdžių protokolus, kuriuose sakoma, kad nepritaria tokios meninės išraiškos paminklo statymui viešoje vietoje, kad plastinė išraiška neatitinka mūsų laikotarpio ir neatspindi J.Jablonskio asmenybės, kad tokiam paminklui sukurti geriau rengti atvirą konkursą. P.Deltuvos skulptūra, kaip teigiama protokole, tinka nebent kamerinei interjero erdvei, o ne aikštei.

Skulptūros autorius P.Deltuva KAUET atstovams žadėjo, kad atvyks, tačiau posėdyje taip ir nepasirodė. A.Sprindys užsiminė, kad garbaus amžiaus skulptorius esąs įžeistas dėl jo darbo aptarinėjimų spaudoje.

Dovanai irgi yra kriterijai

Turėdami Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus atstovų nuomonę dėl skulptūros meninės kokybės, architektai atsargiai reiškė savo vertinimus, teigė nesą šios srities specialistai. Kai kas įtarinėjo, kad Kauno skulptoriai tokie priešiški dėl to, jog jiems nepasiūlyta sukurti skulptūros J.Jablonskiui, o priimamas kūrinys iš šalies.

Daliai architektų P.Deltuvos skulptūra "nėra labai bloga". Esą ją šiek tiek patobulinus, ji bus "normali". Pavyzdžiui, Nacionalinės premijos laureato Sauliaus Juškio nuomone, dabar skulptūra tartum aptraukta kapronine kojine. "Tikimės, kad veide atsiras detalių", – vylėsi jis.

Keli KAUET nariai nebuvo linkę nuolaidžiauti. "Darome nesąmonę, – rėžė architektas Linas Tuleikis. – Profesionalių skulptorių nuomonė parašyta labai švelnia kalba. Savo ausimis girdėjau daug negražesnių įvertinimų. Neturiu pagrindo netikėti kolegomis – autoritetingais ir jaunais. Taigi, turime išrinkti šiai skulptūrai pačią blogiausią vietą, kurioje jos nesimatytų."

Architektas Alvydas Steponavičius prisistatė esąs skulptoriaus sūnus, todėl galįs vertinti skulptūrą. Jis teigė visiškai pritariąs skulptoriams ir dailininkams, kad P.Deltuvos skulptūros meninė išraiška yra prasta. "Ji kaip senas baldas, uždengtas polietilenu", – palygino jis.

Išrinko skverelį Senamiestyje

Svarstyti pasiūlytos keturios erdvės: dvi vietos Vytauto Didžiojo universiteto centrinių rūmų prieigose, dvi – Steigiamojo Seimo a., Domininkonų skverelis Vilniaus g. netoli požeminės perėjos bei erdvė prie J.Jablonskio gimnazijos Žemaičių g.

Daugumos KAUET narių nuomone, J.Jablonskio atminimą geriausia įamžinti Domininkonų skverelyje netoli namo, kuriame J.Jablonskis gyveno ir priimdavo studentus, nes pats jau nebevaikščiojo. Tiesa, užsiminta, kad skulptūros autorius P.Deltuva dar ją turėtų patobulinti, arba apskritai tai galėtų būti kita skulptūra.

Architektūros istorikė Jolita Kančienė mano, kad lietuvių kalbos patriarchas J.Jablonskis nusipelnė deramo įamžinimo, bet kameriniame Domininkonų skverelyje jam per maža garbės.

Kai kurie KAUET nariai nemato nieko bloga, jei Kaune atsirastų kad ir keli paminklai J.Jablonskiui. Architekto Gintaro Balčyčio nuomone, geriausia vieta dabar siūlomam kūriniui – prie J.Jablonskio gimnazijos, kur galėtų ta proga atsirasti tvarkinga, šventėms skirta aikštė, atsiribojanti nuo nepageidautinos išvaizdos aplinkinių statinių kaimynystės.

Kadangi skulptūra dar nenukaldinta, o tik gipsinė, pasigirdo ir kitokia išeitis: "Daužykim." Vis dėlto KAUET nariai nusprendė išreikšti nuosaikesnę bendrą nuomonę: skulptūra turi būti aukštos meninės kokybės, o kaip to pasiekti, tesprendžia kiti.