„Anuomet buvo suformuluotas toks situacijos vertinimas: „2010 metais krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 7,5 iki 12,4 km ruožui (su Raudondvario aplinkkeliu) tiesti reikalingų (trūkstamų) dokumentų rengti nenumatoma.

Pagal Kelių direkcijos ilgalaikės strategijos planus Raudondvario pietinio aplinkkelio statybos darbų atlikti iki 2035 m. nenumatoma“, – paaiškinime Eltai rašo Kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė.

Bet kuriam aplinkkelio variantui įgyvendinti neišvengiamai reikėtų nustatyta tvarka paimti privačios žemės.

Kelių direkcijos specialistai išvardino, kad skirtingais metais buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti įvairūs Raudondvario aplinkkeliui tiesti reikalingi dokumentai ir pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl valstybinės reikšmės kelių tiesimo priima ne savivaldybės.

Naujienų agentūrai ELTA pasiteiravus, ar visuomenė buvo aktyvi projekto šalininkė, A. Ramoškaitė sakė, kad visuomenė apie rengiamus ir parengtus teritorijų planavimo dokumentus buvo informuota taip, kaip priklauso, pagal Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, kuriuos Vyriausybės patvirtino 2007-ųjų kovą. Visų nurodytų projektų rengimo metu žemės savininkai turėjo pastabų ir priekaištų ne dėl paties aplinkkelio tiesimo, o tik dėl to, kad trasa buvo numatyta per jų žemes.

„Pažymėtina, kad tik dėl to kai kurie žemės savininkai siūlė pakeisti aplinkkelio trasą taip, kad ji nutoltų nuo jų žemės sklypų. Tuo tarpu aplink Raudondvarį nėra valstybinės žemės, todėl bet kuriam aplinkkelio variantui įgyvendinti neišvengiamai reikėtų nustatyta tvarka paimti privačios žemės“, – teigia Kelių direkcijos atstovė A. Ramoškaitė.

Kelių direkcija, atsakydama Eltai, neminėjo galimos realios projekto (tilto per Nevėžį ir naujo kelio Jurbarko link, kas susiję su aplinkkeliu ties Raudondvariu) įgyvendinimo kainos.