Permainingi orai ir miestą siaubiantys škvalai kauniečiams ne naujiena. Vargu ar pasitaikė vasara, kai Kauno nebuvo užklupusi grėsminga audra.

Štai praėjusį savaitgalį Kaune skandinusios liūtys itin didelių materialinių nuostolių nepridarė, tačiau be elektros paliko beveik 7 tūkst. gyventojų. Portalui kaunodiena.lt pakalbinus klimatologą Justiną Kilpį paaiškėjo, jog gamtos reiškinius lemia ir miesto geografinė padėtis.

„Negaliu teigti, kad Kaune kasmet įvyksta daugiausiai škvalų, tačiau padariniai antrame pagal dydį Lietuvos mieste dažnai yra rimčiausi. Tam įtakos, visų pirma, turi miesto geografinė padėtis“, – tvirtino J. Kilpys.

Jo teigimu, Kaunas išsidėstęs Baltijos aukštumų papėdėje. Ateinančios oro masės prieš aukštumas stabteli, todėl krituliai dažnai iškrenta pačiame mieste. Be to, audros kyla ir temperatūrų svyravimo.

„Prie Kauno yra didelių vandens telkinių, upių – vienų temperatūra žemesnė, kitų aukštesnė. Įsivaizduokite, kokios skirtingos oro masės formuojasi aplink miestą: Kaune asfaltas kaista, o šalia esančios marios, Nemunas ir Neris atneša gaivesnį orą. Didžiuliai temperatūrų skirtumai suformuoja gausius debesys. Štai jums ir liūtis“, – aiškino klimatologas.

Jis priminė, kad praėjusią savaitę Lietuvoje tris paras oro temperatūra viršijo 30 laipsnių karščio, todėl šiek tiek atvėsus savaitgalį šalį siaubė ne vienas škvalas.

„Energija niekur nedingsta, ji tik pakeičia savo formą. Per kelias dienas susikaupusi šilumos energija transformavosi iš pradžių į gausų lietų, kuris perėjo į škvalą. Tai fizikos ir gamtos dėsniai“, – pabrėžė J. Kilpys.  

Klimatologas perspėjo, jog dar galime sulaukti ne tik labai karštų orų, bet ir ne vieno škvalo.

„Per paskutinius kelerius metus pastebime, jog rugpjūtis yra žymiai karštesnis mėnuo nei liepa. Natūralu – kuo aukštesnė temperatūra, tuo dažniau įvyksta pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip liūtys, škvalai“, – sakė pašnekovas.