Kiekvieną rugsėjį vairuotojams tenka įprasti prie spūsčių. Šiemet Kaune jų – daugiau nei pernai, nes vis dar remontuojamos svarbios miesto transporto arterijos. Eismą sunkina tai, kad gausu nepatyrusių ir Kauną menkai pažįstančių vairuotojų.
Spūstys ir avarijos
Rugsėjo 1-ąją Kauno kelių policijoje užregistruota dvigubai daugiau įvykių nei eilinę vasaros parą. Užfiksuota trylika avarijų, per tris iš jų sužaloti žmonės. Rugsėjo 2 d. nelaimių keliuose užregistruota šiek kiek mažiau – septynios.
"Avarijų padaugėjo ne tik dėl didesnio automobilių srauto. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad mieste vyksta pakankamai daug kelio remonto darbų", – pastebėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Vis dar rekonstruojama Savanorių pr. įkalnė ir ja leidžiama važiuoti tik visuomeniniam transportui. Uždaryta ir K.Petrausko g. Maža to, sekmadienį eismą draudžiantys ženklai atsiras ir A.Baranausko g. atkarpoje nuo Radvilėnų pl. iki Studentų g.
Kai kuriose kitose gatvėse taip pat ribojamas eismas, nes keičiama kelio danga.
Tvarkomus gatvės ruožus reikia apvažiuoti, persirikiuojant į kitą eismo juostą, kyla spūstys. Pasak D.Česnausko, kuo dažniau vairuotojui reikia persirikiuoti, tuo didesnė tikimybė, kad gali padaryti avariją. Avaringumas didėja ir dėl pirmose eismo juostose paliekamų automobilių.
Sukrunta tėvai ir jaunimas
Pirmąją rugsėjo savaitę vairuotojams prireikė daugiau kantrybės ir dėl kitų priežasčių, pastebėjo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Mokslo metų pradžioje tėvai kur kas dažniau patys veža vaikus į mokyklas, kol šie jas įpranta pasiekti savarankiškai, todėl rytais prie švietimo įstaigų nusidriekia automobilių eilės.
Papildomų rūpesčių kelia ir į Kauną automobiliais atvykę pirmakursiai. Dažnai tokie vairuotojai būna nepatyrę, menkai pažįsta miestą.
Nuo pirmadienio situacija miesto gatvėse turėtų tapti lengvesnė, nors jau sekmadienį bus uždaryta dalis A.Baranausko g. Rugsėjo 8 d. po rekonstrukcijos bus atidaryta visa K.Petrausko g.
D.Česnauskas tikisi, kad rekonstruotoje gatvėje bus platesnės eismo juostos.
"K.Petrausko g. anksčiau buvo tokia situacija: nei tai viena, nei tai dvi eismo juostos. Du autobusai ten neišsitekdavo, bet du lengvieji automobiliai tilpdavo. Tačiau dviem automobiliams būdavo pakankamai sunku prasilenkti su kitais dviem, atvažiuojančiais priešpriešiais. Dėl to įvykdavo gana daug avarijų", – pastebėjo viršininkas.
Nauji remontai
Savanorių pr. įkalnė pagal planą turi būti atnaujinta iki kitų metų balandžio. "Jeigu darbams netrukdys oro sąlygos, ji bus atidaryta dar šiemet", – tikisi Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Netrukus vairuotojams kils naujų rūpesčių. Spalį eismas bus apribotas Karaliaus Mindaugo pr. ir Tunelio g. Čia bus tiesiama nauja kelio danga. Vykstant darbams, transporto eismas bus apribotas tik iš dalies: vienu metu uždaryta bus po vieną juostą.
Karaliaus Mindaugo pr. tvarkymo darbai prasidės spalio pradžioje, Tunelio g. – spalio antroje pusėje. "Čia darbai turėtų užtrukti dvi tris savaites", – prognozavo A.Pakalniškis. Prieš tai kelininkai dar turi sutvarkyti Šiaurės pr.
"Šeštadienį turėtų prasidėti Jonavos g. remontas. Ji bus tvarkoma atkarpomis, uždarant po vieną eismo juostą", – pridūrė vedėjas.
Sudėtingos eismo sąlygos ir toliau išliks Gimnazijos bei Šv.Gertrūdos g. sankryžoje. Dėl Savanorių pr. įkalnės rekonstrukcijos daug automobilių į šią sankryžą atvažiuoja iš A.Mackevičiaus g.
Šioje sankryžoje perprogramuoti šviesoforai. Anksčiau atvykstantiems iš A.Mackevičiaus g. žalia šviesa neužsidegdavo ir vairuotojai galėdavo sukti tik į dešinę.
Dabar žalia šviesa dega ir atvykstantiesiems iš šios gatvės, bet sutrupintas laikams atvažiuojantiesiems ir iš kitų krypčių.
Problemų rytais kyla ir norintiesiems iš Savanorių pr. patekti į Žemaičių g. Čia esanti J.Jablonskio gimnazija darbą pradeda rytinio piko metu. Tai dar labiau padidina spūstis šioje vietoje.
Permainos Savanorių pr.
Avaringiausias Kaune yra Savanorių pr. Anksčiau pagal incidentų skaičių antroje vietoje buvo Karaliaus Mindaugo pr., kol jame leistinas greitis nebuvo sumažintas nuo 80 iki 60 km/val. Po šių pokyčių avaringumas čia žymiai sumažėjo.
Permainų planuojama ir Savanorių pr. Tiesa, bus mažinamas ne leistinas greitis, o galimybių apsisukti skaičius. "Dabar situacija yra tokia: pirmoje eismo juostoje stovi palikti automobiliai, trečioje juostoje – automobiliai sustoja apsisukti, tad pagrindinėje miesto tranzitinėje gatvėje nuolatiniam eismui lieka tik viena eismo juosta", – teigė D.Česnauskas.
P.Keras pasakojo, kad Savanorių pr. laukia ir daugiau naujovių. Rengiamos jo ir aplinkinių gatvių sankryžų rekonstrukcijos techninis projektas. Vedėjas įsitikinęs, kad suderinus šviesoforus Taikos, Šiaurės pr., S.Žukausko, Kovo 11-osios g. čia būtų galima gerokai sumažinti spūstis. Iš viso būtų rekonstruotos 22 sankryžos. Tam reikėtų apie 5–6 mln. litų.
Svarbu laikas
O gal yra kokių nors receptų, kaip vairuotojams jau dabar išvengti spūsčių? "Kitos išeities nėra – reikia išsiruošti anksčiau arba vėliau nei piko metas", – patarė D.Česnauskas.
Ir pateikė pavyzdį. Yra pakankamai daug žmonių, po darbo iš centro važiuojančių į Šilainius. Kai buvo uždarytas A.Meškinio tiltas, anksčiau vadintas Kleboniškio, iš centro išvažiavusieji piko metu – 17 val., namus pasiekdavo tik 18 val. Tačiau išvažiavę 17 val. 40 min., tai yra darbe ar kur kitur naudingai pralaukę, kol baigsis spūstys, namuose būdavo tuo pačiu laiku – 18 val.
Daugiausia spūsčių rytais Kaune kyla 7 val. 40–45 min.
"Išvažiuokite iš namų 5–7 min. anksčiau nei įprastai ir į spūstis nepakliūsite", – patarė D.Česnauskas.
Nelaukia lapkričio
Pašnekovai vienbalsiai sutiko, kad sudėtingiausias vairuotojams ir pėstiesiems mėnuo yra lapkritis. "Tuomet yra blogas matomumas: anksti temsta, dar nepasnigę, o kelio danga – šlapia, slidi ir sugeria žibintų šviesą", – kalbėjo D.Česnauskas. Vos tik pasninga, sutemus iš karto būna šviesiau, be to, pašalus vairuotojai tampa atidesni.
Kaip būtų galima išvengti skaudžių įvykių? "Dažniausia avarijų, kuriose Kaune ir Kauno apskrityje žūva žmonių, priežastis – greičio viršijimas ir pėsčiųjų neatidumas. Juos sunku pastebėti, nes vaikšto be atšvaitų, tamsiai apsirengę, gatvę neretai kerta ne per perėją. O ir per pėsčiųjų perėją negalima žengti neįsitikinus, kad tai saugu", – priminė D.Česnauskas.
Jis pastebėjo, kad ypač vyresnio amžiaus moterys lyjant eidamos per gatvę būna taip įlindusios po skėčiu, kad per jį mažai mato, kas dedasi gatvėje.
Naujausi komentarai