Su nebaigtais statyti pastatais vaiduokliais nesusitvarkančios savivaldybės netrukus gali gauti dar vieną kovos įrankį – nekilnojamojo turto mokestį, kuris šiuo metu gali būti taikomas tik pastatytiems komercinės paskirties statiniams.

Idėja dar brandinama

Kauno miesto veidą darkančius objektus bandyta sutvarkyti įvairiomis priemonėmis: gražiai įkalbinėjant, grasinant, apkraunant maksimaliu žemės mokesčio tarifu. Deja, iš esmės Kaune niekas nepasikeitė – ir toliau vaidenasi "Respublika", "Britanika" bei kiti nebaigti statyti objektai.

Dar vienu ginklu prieš tokius statinius gali tapti Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos, kurios leistų nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti dar nepastatytus komercinius pastatus. Šiuo metu toks mokestis mokamas tik po statybų pabaigos.

Šią idėją plėtoti ketinantis Seimo narys Rytas Kupčinskas teigia dar nepaskaičiavęs mokestinės naujovės ekonominės naudos ir neišsiaiškinęs visų galimų pataisų pranašumų ir trūkumų, tad nebuvo pasiruošęs apie juos diskutuoti išsamiai.

"Tokia idėja kilo, nes nebaigtų statyti ir blogai atrodančių pastatų nemažėja, tačiau daugiau diskutuoti apie galimą įstatymo pataisų naudą dar anksti. Dabar renkama informacija", – sakė parlamentaras.

Nebaigtų statyti, prastai atrodančių ar net pavojingų pastatų Kaune netrūksta, tačiau akivaizdu, kad įstatymo pataisos būtų nutaikomos į kelis, dėl kurių kauniečiams širdį skauda labiausiai.

"Respublika" mokėtų milijoną

"Principas būtų teisingas, tik reikėtų kažkaip apibrėžti, kada pradedamas mokėti mokestis. Pavyzdžiui, nepastatai per dešimt metų – mokėk", – idėjai pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Jis mano, kad labiausiai kauniečiams širdį draskantiems nebaigtiems statyti pastatams galėtų būti iškart nustatomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Pastarasis šiuo metu siekia 3 proc.

Toks tarifas gal ir neatrodo didelis, tačiau gan smarkiai smogtų per nebaigtų statyti objektų savininkų kišenes.

"Respublikos" viešbučio vertė kelia daug diskusijų. Vieni teigia, kad pastatas vertas vos 4 mln. litų. Savininkai įvardija kitą skaičių: 17 mln. litų. Apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį būtų vadovaujamasi ne subjektyvia suinteresuotų pusių nuomone, o Registrų centro duomenimis, kurių pagrindu oficiali pastato vertė – 33 mln. litų. Tad kasmet "Respublikos" savininkai turėtų pakloti po 990 tūkst. litų.

Suma nejuokinga, tačiau ar pavyktų priversti vaiduoklių šeimininkus ją susimokėti? Pernai Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkams taikyti maksimalų leistiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, siekiantį 4 proc. Tikėtasi, kad, pakėlus šį mokestį, apleistų pastatų savininkai suskubs tvarkytis. Lūkesčiai pasiteisino tik iš dalies. Vieni apsileidėliai susitvarkė, o, pavyzdžiui, tos pačios "Respublikos" savininkai su savivaldybe aiškinasi teisme.

Tiesa, nebaigtų statyti, bet apmokestintų objektų būtų mažiau nei įsivaizduojama: mieste galima suskaičiuoti 10–20 objektų, kurie atitiktų visus būtinus kriterijus: nebaigta statyba, neestetinis vaizdas arba keliamas pavojus.

"Geriausias vaistas – rinka"

Bene geriausiai Kauno apleistų ir nebaigtų statyti pastatų klausimais informuotų Kauno miesto seniūnų sueigos pirmininkas Algimantas Vilkevičius svarstė, kad nekilnojamojo turto įstatymo pataisos gali būti vertingos. Vis dėlto jis siūlė neturėti iliuzijų, kad tai atneš milžiniškos naudos.

"Pas mus baudų išieškojimo mechanizmas yra kone tobulas, bet kasdien rašoma daugybė protokolų, kuriuose nurodytų sumų niekas niekada nesugebės išieškoti. Nieko neišieškosi, jei pastato savininkas bankrutavo", – aiškino seniūnas.

Jam taip pat kilo klausimas, ar naujo mokesčio naštos nusipelno nepastatytas, tačiau tvarkingai aptvertas, nepavojingas pastatas.

"Manau, kad visi pranašumai ir trūkumai bus išdėstyti įstatymo projekte. Kol tai nepadaryta, mums neverta diskutuoti. Aš tikiuosi, kad viską išspręs geriausias vaistas – rinka. Kai ji atsigauna, visos statybos pajuda", – kalbėjo A.Vilkevičius.

Komentaras
Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nekilnojamojo turto mokestis motyvuojamas tuo, kad įmonė iš pastato gauna pajamų. Apleistų pastatų atveju akivaizdu, kad iš jų savininkai negauna jokios naudos. Antra. Pastato statyba dažnai nebaigiama dėl to, kad trūksta pinigų. Tas mokestis prives prie to, kad savininkai pinigų turės dar mažiau. Galų gale svarbiausias klausimas: ar valstybė ir savivaldybės mokės mokestį už savo nebaigtus statyti pastatus? Ar Vilniuje nacionalinis stadionas bus apmokestintas? Tokių pastatų yra pilna visoje Lietuvoje. Įžvelgiu didžiulę politikų dviveidystę. Kai verslas kažko nepadaro(nepastato pastato, nes neturi pinigų), valdžia sako, kad verslininkai piktnaudžiauja, o kai valdžia kažko nepastato, tada jau natūralu, kad trūksta pinigų. Jeigu jau bus toks mokestis, tai jį turi mokėti ir savivaldybės, ir valstybė. Juk vadovaujamasi kriterijumi "negražiai atrodo". Visai nesvarbu, kam priklauso pastatas. Nuo to jis nepagražėja.