Dėl ligos visam laikui užmigdytas baltasis lokys Kasparas nenugrims į užmarštį. Apie 15 metų Lietuvos zoologijos sode gyvenęs plėšrūnas taps Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatu. Kito baltojo lokio zoologijos sodas artimiausiu metu įsigyti neketina.

Gyvenimo pabaigoje visiškai neėdė

Kasparo negalavimai prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, kuomet žvėris susižeidė ir ant jo kojos atsirado nedidelė žaizdelė. Tuomet antibiotikai pagelbėjo ir lokys pasveiko. Tačiau po metų atsivėrė ta pati žaizda.

„Pernai rugpjūtį buvo padaryta pirmoji rentgeno nuotrauka, kuri parodė, kad lokio pėdoje yra kaulinio audinio pažeidimai. Žaizda negijo, lokys vis labiau šlubavo. Jis ne kartą buvo laikinai užmigdytas, norint išvalyti žaizdą“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grėbliauskienė.

Kasparui itin pablogėjo po Naujųjų metų. „Aš tikrai turėjau vilties, kad lokys pasveiks, tačiau kiekvieną dieną matėme, kad jam darosi vis blogiau“, – sakė specialistė, teigusi, kad vaistai nuo skausmo jam jau negelbėdavo.

Sausio 14 dieną Kasparo būklė dar suprastėjo, jo koja pradėjo kraujuoti, jis visiškai neėdė.

Po kelių dienų susirinkusi komisija, įvertinusi situaciją, lokio kančias nusprendė palengvinti ir jį užmigdyti.

„Penktadienį, sausio 18 dieną, kai jis buvo užmigdytas, man pasidarė daug lengviau“, – prisipažino A. Grėbliauskienė.

Tikina padarę viską, ką galėjo

Lietuvos zoologijos sodo reklamos vadybininkė Rasa Jautakienė pirmadienį teigė, kad Kasparo skrodimas jau atliktas, tačiau dar nėra gauti visi rezultatai.

„Skrodimo rezultatai parodė, kad dešinėje lokio kojoje buvo daugybiniai pūliniai, kurie jam kėlė didžiulį skausmą“, – sakė R. Jautakienė.

Dar nepatvirtinta, ar lokys sirgo vėžiu.

„Paimti cistologiniai ir histologiniai audiniai, bus daromi tyrimai, kurie patvirtins arba paneigs šią diagnozę“, – užsiminė R. Jautakienė.

Zoologijos sodo darbuotojai tvirtina, kad buvo imtasi visų įmanomų veiksmų, siekiant išgelbėti Kasparo gyvybę.

„Ne vieną kartą buvo konsultuojamasi su Veterinarijos akademijos specialistais, kreipėmės ir į privačių gydyklų medikus. Ne kartą buvo daryti rentgeno, kraujo tyrimai“, – vardijo zoologijos sodo atstovė.

Anot R. Jautakienės, buvo kreiptasi pagalbos ir į kitų šalių zoologijos sodų veterinarus. „Jų siūlomi vaistai buvo tokie patys, kaip ir mūsų šalies veterinarijos gydytojų“, – pasakojo ji.

Nenorėjo lokio su trimis kojomis

Zoologijos sodo darbuotojai nesiėmė vertinti, ar gyvenimo sąlygos galėjo turėti įtakos Kasparo ligai.

„Prieš tai šiame voljere gyvenusi lokė Maša išgyveno 30 metų“, – lygino R. Jautakienė.

Kasparui, kuriam praėjusį gruodį sukako 17 metų, galėjo laikinai pagelbėti kojos amputacija, tačiau nei veterinarai, nei sodo darbuotojai nesvarstė tokios galimybės.

„Lokio svoris buvo per didelis – jis svėrė 550 kilogramų, jam būtų buvę sunku judėti be vienos galūnės, – aiškino Žinduolių skyriaus vedėja A. Grėbliauskienė. – Negalėjome būti egoistai, kankinantys gyvūną. Būtų buvęs pasityčiojimas, jeigu žmonėms būtume rodę lokį su trimis kojomis“.

Kasparas buvo užmigdytas savo voljere, o vėliau išgabentas į Veterinarijos akademiją, kur jam ir atliktas skrodimas.

A. Grėbliauskienės teigimu, šiuo metu daugiau nei vienas zoologijos sodo augintinis neserga sunkia liga, dėl kurios jam grėstų mirtis.

Iškeliaus į Tado Ivanausko muziejų

Zoologijos sodo atstovai patvirtino, kad artimiausiu metu naujo lokio įsigyti neketinama, nors tai būtų nesunku.

„Mes baltąjį lokį gautume nemokamai, tačiau kol neturėsime didesnio voljero, neketiname čia įkurdinti naujo augintinio“, – teigė Žinduolių skyriaus vedėja.

Galbūt ateityje šis voljeras bus rekonstruotas, pritaikytas kitiems gyvūnams, tačiau artimiausiu metu jis liks tuščias.

Anot A. Grėbliauskienės, iš lokio bus padaryta iškamša, kuri iškeliaus į Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Lietuvos zoologijos sodas su šiuo muziejumi bendradarbiauja jau kelis dešimtmečius. Daugelis nugaišusių sodo augintinių pavirto muziejaus eksponatais.

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje tai būtų antroji baltojo lokio iškamša.

Tikisi sulaukti ES paramos

Zoologijos sodo atstovai pripažįsta, kad sodui būtina rekonstrukcija, kuri iš pagrindų pakeistų erdvę, leistų geriau išnaudoti beveik 16 ha teritorijos.

Užsimenama, kad vyksta derinimai dėl zoologijos sodo detaliojo plano, jog būtų galima pretenduoti į ES paramą.

Šiuo metu zoologijos sodas yra išlaikomas valstybės lėšomis bei pinigais, gaunamais už bilietus. Retkarčiais sulaukiama ir atskirų geradarių finansinės pagalbos.