M.Čepulis susirinkusiesiems papasakojo apie miškus ir tai, ką siekiama daryti Lietuvoje, norint juos puoselėti ir išsaugoti. Nacionalinis susitarimas dėl miškų (NMS) – procesas, prasidėjęs dar praėjusių metų pavasarį, yra be galo sudėtingas, tačiau jo tikslas – daug žadantis.

„Nusprendėme, kad 10 proc. miškų turi būti išvis neliečiami, o 30 proc. miškų turi būti sustiprinta apsauga. Vadinasi, iš viso 40 proc. Lietuvos miškų turi būtų geriau saugomi, dabar turime tik 1 proc. neliečiamų miškų. Užuot ką nors darę, žmonės ginčijasi dėl šių skaičių. Jei tai, dėl ko nesutariame, įgyvendintume, situacija šalyje žymiai pagerėtų, neliečiamų miškų padaugėtų apie dešimt kartų“, – tikino aplinkos ministro patarėju dirbantis M.Čepulis.

Susitikimo metu svečias laukė auditorijos klausimų. Vienas iš jų buvo apie paukščių medžioklę. „Paukščių medžioklė visiškai nereguliacinė funkcija. Medžiojama iš malonumo, džiaugsmo, norint išsaugoti tradicijas – galima sugalvoti daug priežasčių, bet tai nereikalinga. Visų pirma, mūsų plane – uždrausti fazanų medžioklės metu paleisti paukščius. Vadinasi, medžioklės nebelieka. Šis aktas jau beveik įsigaliojo“, – planais dalijosi M.Čepulis. Jis teigė, kad, bendraujant su Lietuvos ornitologų draugija, svarstoma uždrausti kai kurių paukščių medžioklę. Anot jo, visos paukščių medžioklės atsisakyti nėra prasmės, nes sumedžiojamas kiekis, pavyzdžiui ančių, nedidelis, tačiau yra tokių paukščių, kaip perkūno oželiai, kurie yra medžiojami visai be reikalo. „Per konsultacinę tarybą rugsėjo 8 d. tarsimės, iškelsime klausimą, diskutuosime ir nuo kito sezono nebebus tokios medžioklės. Tai vienas iš mano darbų, dėl kurių ėjau į ministeriją“, – atskleidė gamtos fotografas.

Vos pradėjęs dalytis įžvalgomis apie žemę, M.Čepulis pabrėžė, kad žmonija, kad ir kas nutiktų, neišnyks. Vis dėlto, jo teigimu, gali būti, kad mūsų bus žymiai mažiau, jei klimatas ir toliau keisis tokiu greičiu. M.Čepulis auditorijai aiškino, kad klimatas keitėsi visada, tačiau ne taip greitai. „Dabartinė klimato kaita vyksta pernelyg sparčiai. Per 150 metų klimatas pasikeitė tiek, kiek anksčiau per milijonus metų. Čia yra problema, o ne tai, kad jis keičiasi“, – pastebėjo jis.

Ir anglies dvideginio kiekį atmosferoje fotografas vertina ne tik kaip gamtos priešą. „Iš klimato kaitos labiausiai „pelnosi“ augalai. Kažkada jo buvo daugiau, todėl augo dideli medžiai. Kuo daugiau CO_2, tuo geriau yra augalams, nes taip jie gaminasi maisto medžiagų“,– pasakojo svečias.

M.Čepulis yra ir televizijos laidos „Gamtininko užrašai“ vedėjas, tad papasakojo apie filmavimuose patiriamus sunkumus ir patį procesą. „Briedžiai mūsų komandoje yra tarsi keiksmažodis, nes visą sezoną, nuo praeitų metų pavasario iki pat tol, kol turėjome išleisti tą laidą, briedžiai tiesiog nesirodė, ir paskutiniai kadrai buvo užfiksuoti jau sumontavus laidą. O kartais atvažiuoji, pamatai ir visą laidą nufilmuoji per keturias valandas. Tai nenuspėjamas dalykas. Vidutiniškai prie vienos laidos dirbame 1–3 mėnesius“, – atskleidė M.Čepulis. Pasak laidos vedėjo, laida apie pievas filmuojama nuo balandžio ligi šiol, nes siekiama perteikti gamtos įvairovę ir tai, kokia ji yra iš tikrųjų. „Tai sunkus darbas, padėjęs man iš naujo atrasti fotografiją ir daug procesų, kurie vyksta gamtoje, kurių nepastebėdavau“,– pasakojo fotografas.