Malūnininko bokštelis I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje prasidėjus krepšinio čempionatui galėtų pakviesti užsienio svečius išgerti kavos ar paragauti lietuviško midaus, tačiau dėl valdininkų nerangumo ir ambicijų jo durys gali likti užrakintos.

„Bokštas nebaigtas tvarkyti, nepriduotas ir netinkamas eksploatuoti“, – pareiškė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stankevičius. Trečiadienio rytą jis su grupe savivaldybės darbuotojų atėjo apžiūrėti, kokia iš tikrųjų istorinėje gynybos sienoje išlikusio Malūnininko bokštelio būklė, tačiau į vidų neužėjo.

A.Stankevičiui užkliuvo, kad bokštelio raktą atnešė ne tas žmogus, kurio jis pageidavo. Valdininkas reikalavo, kad Malūnininko bokštą aprodytų jį nuomojančios bendrovės „Kauno bokštas“ atstovas.

„Mes prašėme, kad būtų sudarytos sąlygos apžiūrėti bokštelį. Raktas yra, belieka tik atrakinti duris“, – problemos neįžvelgė savivaldybės Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė. Vis dėlto, A.Stankevičius neatlyžo ir durų atrakinti neleido. Jis tik užsiminė, kad santykius su verslininkais gali tekti aiškintis per teismą.

„Aš manu, kad tai tik sliekų ieškojimas vien dėl to, kad pati savivaldybė nevykdo įsipareigojimų ir vilkina procesą“, – liūdnai šyptelėjo bendrovės „Arno vila“, tvarkiusios bokštelį, vadovas Arūnas Stravinskas, norėjęs parodyti A.Stankevičiui, kiek darbų yra padaryta.

Anot A.Stravinsko, „Kauno bokštas“ rugpjūčio pradžioje kreipėsi į A.Stankevičių, kad savivaldybė išnuomotų jau sutvarkytą žemės dalį šalia bokštelio, tačiau kol kas nesulaukė jokio atsakymo. „Nuomojant bokštą be žemės čia negalima net plytų pasidėti – žemė priklauso savivaldybei“, – pagrindinį trukdį įvardijo A.Stravinskas.

Pasak jo, pakaktų geros savaitės, kad būtų sutvarkytas nuo drėgmės nukentėjęs bokšto stogas, o viduje būtų baigta tvarkyti elektros instaliacija ir įrengtas kavinukės baras. Leidimą Malūnininko bokšte atidaryti kavinukę yra davęs Kultūros paveldo departamentas.

Verslininkai į bokštelio ir jo aplinkos sutvarkymą jau yra investavę daugiau kaip 800 tūkst. litų. Pernai ekspertizę atlikę bendrovės „Būsto sprendimai“ ekspertai konstatavo, kad 95 proc. numatytų darbų jau yra atlikta. Išvadose teigiama, kad statinys apsaugotas nuo neigiamo natūralių veiksnių poveikio ir gali būti užbaigtas per trumpą laiką.

„Dar 1997 m. bokšte buvo šiukšlynas. Norėjome, kad čia būtų patraukli vieta, bet savivaldybė vilkina žemės nuomos klausimą. Galbūt sieks nutraukti sutartį, kad paskui čia ateitų kas nors kitas?“, – įžvelgia A.Stravinskas.

I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje išlikusi unikali Kauno miesto gynybinė siena pastatyta XVII a. pradžioje (1610 – 1625 m.). Istoriniai šaltiniai mini du mūrinius, cilindro formos bokštus. Vienas jų – Malūnininko bokštas – išliko iki šių dienų. Gynybinė miesto siena su bokšteliu žymi istorinę Senamiesčio ir Naujamiesčio ribą.

XIX a. Malūnininko bokštas dar stovėjo neremontuotas, be stogo, irstančiomis sienomis. Norėdama išsaugoti istorinį paveldą, carinė Kauno miesto Dūma sprendė šio objekto likimą. Šalia esančio sklypo savininkui bajorui P.Tomaševskiui buvo pasiūlyta šį statinį globoti ir tvarkyti, bet nekeisti jo išvaizdos. P.Tomaševskis čia buvo įrengęs dirbtuvėlę. Metams bėgant, bokšto paskirtis keitėsi, tačiau išvaizda išliko autentiška.