„Meras Andrius Kupčinskas pučia žmonėms miglą į akis sakydamas, kad Kaune viskas gerai. Negi jis mano, kad kauniečiai nieko nemato ir džiaugiasi su juo kartu?“ – pasipiktino frakcijos „Vieningas Kaunas“ nariai. Jie įsitikinę – letargo miegu užmigusiame mieste tikrai ne viskas gerai.

Mokyklinė karjera užtruko?

Kauniečiams pristatyta mero A.Kupčinsko ataskaita, kurioje jis giriasi nuveiktais darbais, frakcijos „Vieningas Kaunas“ nariams sukėlė ir šypseną, ir pasipiktinimą.

„A.Kupčinskas atėjo į mero postą neturėdamas vadovavimo patirties. Per tiek metų, kiek A.Kupčinskas jau vadovauja miestui, buvo galima pabaigti vidurinę mokyklą ir studijuoti universitete. Bet tie mero mokslai miesto vadovo kėdėje – su skolomis, – vaizdžiai palygino „Vieningo Kauno“ frakcijos narys Tomas Bagdonavičius.

„Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis taip pat iškėlė klausimą, kada pagaliau Kaune įvyks esminis lūžis. „Gal laukti permainų tada, kai A.Kupčinsko vadovavimas pasieks daktaro laipsnį?“ – nepatenkintas miesto valdymu klausė V.Matijošaitis.

„Meras sukuria iliuziją, kad darbas vyksta, mieste gyvenimas gerėja, ir siekia, kad žmonės gyventų lyg sapne – apgaubti kažkokios neaiškios miglos. Iš tikrųjų per pastarąjį dešimtmetį Kauno gerovė ir plėtra vis labiau grimzta į letargo miegą“, – įsitikinęs P.Mačiulis.

Anot V.Matijošaičio, Kauno miesto taryboje didžioji dalis narių – senbuviai, A.Kupčinskas Kaunui vadovauja jau gerą dešimtmetį, tačiau miestas miega ir nematyti prošvaisčių, kad prabudęs pakiltų.

Kova – lyg spektaklis

„Vieningo Kauno“ nariai turi savo nuomonę ir apie miesto valdžios bandymus kovoti su neteisėta naktine prekyba alkoholiu. Miesto taryboje jau ne kartą buvo svarstytas klausimas panaikinti prekybos alkoholiu licenciją vadinamiesiems pseudobarams, tačiau norimų rezultatų tokie bandymai kol kas nedavė.

„Kova su pseudobarais jaučiama tik tarybos salėje – sukuriama tema diskusijoms, kad posėdyje kiekvienas galėtų pasisakyti ir atsidurti dėmesio centre, o iš tikro darbai nevyksta“, – piktinosi T.Bagdonavičius.

V.Matijošaičio nuomone, su nelegalia naktine prekyba alkoholiu būtina kovoti kreipiantis į Vyriausybę, Seimą ir siekiant griežtinti įstatymus, o ne diskutuojant tarybos posėdžiuose. „Jeigu iškelsime tokius aukštus reikalavimus tiems barams, kad jiems nebeapsimokės investuoti į apsimestinę prekybą, tuomet ir bus pasiektas rezultatas“, – įsitikinęs „Vieningo Kauno“ lyderis.
Miesto politikams pritarus, padaugėjo nerūkymo zonų Kaune.

V.Matijošaitis įsitikinęs, kad nerūkymo zonos turi būti aiškiai pažymėtos, kad tiek vietiniai gyventojai, tiek miesto svečiai žinotų esantys teritorijoje, kur rūkyti draudžiama. Paskelbus nerūkymo zonas, miesto valdžia turėtų pasirūpinti ir vietomis rūkymui, kurias taip pat reikia aiškiai pažymėti. Anot V.Matijošaičio, reikia aiškios tvarkos, kur kas galima ir negalima.

Arena galime didžiuotis

Vienas svarbiausių Kauno objektų, kurio reikalingumu ir sėkme neabejoja „Vieningo Kauno“ nariai – tai „Žalgirio“ arena. „Tikriausiai vienintelis nuopelnas valdžiai – drąsa pasiryžti statyti didžiausią ir geriausią areną. Arenos atsiradimą stumtelėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas ir nereikia tuo dangstyti savo neveiklumo. Jeigu tuo metu miestui būtų vadovavęs Vytautas Šustauskas ar Arvydas Garbaravičius, jiems greičiausiai taip pat būtų užtekę drąsos pastatyti areną“, – sakė V.Matijošaitis.

Jis įsitikinęs, kad visus projektus mieste reikėtų įgyvendinti arenos pavyzdžiu – jeigu darome, tai turime padaryti geriausiai. „Jeigu Kaune būtų daugiau tokio lygio objektų kaip „Žalgirio“ arena, gal ir miestas pabustų gyvenimui“, – svarstė „Vieningo Kauno“ lyderis.

Miesto valdžia pastaruoju metu itin giriasi ir pagaliau duris atvėrusiu nauju baseinu „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, tačiau „Vieningo Kauno“ nariai kelia klausimą, ar čia reikia taip džiaugtis, ar vis dėlto liūdėti pagalvojus apie tai, kiek užtruko, kad baseinas būtų prikeltas naujam gyvenimui.

„Baseinas galėjo veikti jau prieš penkerius metus. Šešerius metus trukusi rekonstrukcija rodo savivaldybės nesugebėjimą valdyti tokius projektus. Per šešerius metus jau galėjo dvi pasaulinės ekonomikos krizės pasibaigti“, – teigė V.Matijošaitis.

Gatvės buvo pamirštos

„Vieningo Kauno“ nariai, kaip ir kiti kauniečiai, kasdien važinėja miesto gatvėmis, kurioms miestiečiai negaili pačių bjauriausių epitetų. Miesto mero bandymas riesti nosį, esą pernai buvo rekonstruotas A.Juozapavičiaus pr. ir Parodos g., sutvarkytos kelios mažesnės gatvės, kelia šypseną, nes gatvių būklė gerėja seno vėžlio žingsniu.

„Kol atnaujinsime bent 10 proc. Kauno gatvių, tas kelias, dabar sutvarkytas, vėl reikės remontuoti“, – pastebėjo V.Matijošaitis. Jo nuomone, ne visada kaltė pelnytai verčiama šalies valdžiai, kuri neva neskiria pakankamai pinigų. Miesto valdžia per dešimtmetį neskyrė deramo dėmesio gatvėms, todėl dabar visas klaidas ištaisyti per metus nebeįmanoma. V.Matijošaitis priminė, kad meras savo ataskaitoje pamiršo paminėti, jog miesto taryba dar 2012 m. priėmė sprendimą organizuoti pagrindinių gatvių rekonstrukcijos ir remonto darbus su atidėtu mokėjimu.

„Panašus gatvių rekonstrukcijos modelis pasiteisino Druskininkuose. Tai turėjo būti vienas pagrindinių šios kadencijos darbų Kaune. Deja, ši iniciatyva liko popieriuje“, –
apgailestauja V.Matijošaitis.

„Duobėtos gatvės yra tik padarinys. Priežastis glūdi nesugebėjime tinkamai valdyti miesto turtą“, – įsitikinęs frakcijos „Vieningas Kaunas“ narys Tomas Bagdonavičius. Anot jo, jeigu šiluma Kaune kainuotų bent jau tiek, kiek Klaipėdoje, miestas galėtų sutaupyti 150 mln. litų, kurių bent dalį būtų galima skirti gatvėms tvarkyti ir kitiems projektams įgyvendinti.

Kaip atpiginti šildymą?

„Tos kalbos, kad niekam nėra pinigų, – tik tušti bandymai išvengti atsakomybės. Jeigu savivaldybė pati savarankiškai neinvestuos į pigios šilumos gamybą, o šilumos rinką išdalys privačioms bendrovėms, kauniečiams šilumą atpigins nebent žiemai nebūdingi šilti orai“, – įsitikinęs V.Matijošaitis.

Jis priminė nuolatines miesto vadovų kalbas apie būtinybę reformuoti šilumos ūkį, tačiau kalbos kol kas ir lieka kalbomis. V.Matijošaitis priminė, kad visa šilumos rinka buvo atiduota į „Gazpromo“ rankas, o dabar po gabalėlį dalijama privatiems verslininkams. „Kauno valdžia kaip išganymo laukia „Fortum Heat Lietuva“ elektrinės, kuri šildys, bet tikrai ne pigiau“, – šyptelėjo tarybos narys.

„Vieningo Kauno“ nariai sako labiau vertinantys ne mero kalbas energetikos klausimais, o savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kauno energija“ vadovo nuomonę. „Rimantas Bakas sako, kad šiluma pigtų tik savivaldybei investavus į šilumos ūkį. Mūsų pasiūlymas investuoti pačiai savivaldybei – ne iš dangaus, o iš patirties“, – patirtimi dalijosi V.Matijošaitis.

Jis stebisi mero pareiškimais, neva savivaldybės investicijos į šilumos ūkį neatsipirktų. Anot V.Matijošaičio, pamirštama, kad pigesnės šilumos reikia darželiams, mokykloms, ligoninėms, o bendro žvilgsnio į miesto šilumos ūkį nėra. „Jeigu sumažintume energetines išlaidas, galėtume pedagogų ir medikų paklausti, ką reikia padaryti už tuos sutaupytus pinigus“, – pastebėjo tarybos narys T.Bagdonavičius.

Keista logika

Pasak „Vieningo Kauno“ narių, miesto vadovų padejavimai, kad nėra už ką statyti Panemunės tiltą, yra gerokai pavėluoti, nes apie pinigus naujo tilto statybai reikėjo galvoti prieš pradedant jį griauti.

„Mero siekis paskubomis nugriauti tiltą panemuniečius pavertė įkaitais mažiausiai penkeriems metams. O juk senuoju tiltu galėjo vaikščioti gyventojai ir važiuoti viešasis transportas iki tol, kol bus numatyta aiški pinigų suma naujam tiltui statyti“, – tokios mero logikos niekaip nesupranta T.Bagdonavičius.

„Vieningo Kauno“ frakcijos nariai kelia klausimą, kodėl miesto valdžia nesprendžia vaikų darželio problemos. Jų duomenimis, šiuo metu maždaug 1 000 mažųjų kauniečių laukia eilėje patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Nerimą kelia ir nežinomybė dėl tikrosios finansinės padėties mieste, nes neteikiama informacija apie finansinius savivaldybės, jos įstaigų ir kontroliuojamų įmonių įsipareigojimus. „Galime spėti, kad visi finansiniai įsipareigojimai siekia 600–700 mln. litų. Tas skolas turės dengti ateities kartos“, – niūrią perspektyvą priminė P.Mačiulis.

„Politinės partijos išsidalija savivaldybės įmones kaip kokį sumuštinį išvykoje. Pagrindinis įmonių tikslas – per rinkimus paremti partiją, įdarbinti darbo neturinčius partijos narius. Pamirštama, kad įmonės pirmiausia turi tarnauti miestiečiams“, – ydingą praktiką kritikavo V.Matijošaitis. Anot jo, paslaugų mokesčiai taip pat didinami dėl to, kad įmonės turėtų daugiau lėšų nepasotinamoms politinėms partijoms, norinčioms vis daugiau paramos prieš rinkimus.

Pamiršo paminėti

„Vieningo Kauno“ frakcijos nariai pastebi, kad Kauno miesto meras savo veiklos ataskaitoje pamiršo paminėti apie nuolat augančią savivaldybės valdininkų armiją.

„Šios kadencijos pradžioje inicijavome administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimą, panaikinome savivaldybės departamentus. Pasikeitus valdančiajai koalicijai mieste, Andrius Kupčinskas ne tik panaikino mūsų sprendimus, bet ir kiekvienais metais pučia biurokratinį aparatą“, – teigia V.Matijošaitis.