03. BIRUTĖ LETUKAITĖ (BIRŪTA KOMSKIENĖ): choreografė, šokėja, Kauno šokio teatro „AURA“ įkūrėja, vadovė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Mokykloje gimė svajonė

Nei brizas, nei audra, nei uraganas, nei taifūnas nėra tokie smarkūs kaip Birutė scenoje. Jos saldų skonį ji pajuto dar pradinėse klasėse, kai drauge su bendramoksle ėmė lankytis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir ten stebėti operetes „Linksmoji našlė“, „Marica“. Vis dėlto didžiąją svajonę pasėjo kino juosta „Mano kvailystės istorija“. Išvydusi ją, tuo metu šeštokė Birutė suprato norinti tapti aktore.

„Aktorinis ir konservatorija man buvo kaip kita planeta, o visi, kurie ten studijavo, atrodė kaip iš kito pasaulio“, – B. Letukaitė neslėpė, kad patekti į šią terpę buvo didžiausias jos troškimas ir siekiamybė.

Atėjus laikui rinktis, Birutė įstojo į bibliotekininkystę. Ten esą buvo paduota mažiausiai prašymų. Tuo pat metu ji šoko ir Kiros Daujotaitės išraiškos šokio kolektyve „Sonata“, į kurį atėjo iš meninės gimnastikos. Baigusi studijas Birutė įsidarbino dabartiniame Ąžuolyno bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje, modernistiniuose rūmuose K. Donelaičio gatvėje. Kai buvo parengta M. K. Čiurlionio 100-mečio programa,  „Sonatą“ pakvietė atlikti pagal „Zodiaką“ sukurtą šokį. „Mes važinėjome po visą Lietuvą, buvo skaitomi literatūriniai intarpai, o mes šokome“, – B. Letukaitė prisiminė euforiją scenoje ir vadovės žodžius, kad šokis yra lygiavertis teatrui ir kitiems menams. Gretos Paluccos vasaros šokio mokykloje Dresdene Birutė suprato, ką vadovė turėjo omenyje.

„Būdama ten suvokiau, kad egzistuoja šokio technikos, metodikos, sistemos, kad reikia dirbti daug daugiau, nei iš mūsų reikalaujama, kad nuo tuomečio šokio esame atsilikusios gal 50 metų“, – taip, anot B. Letukaitės, prasidėjo jos augimas.

Ypatinga atranka

Choreografė subūrė šokėjus, kūrė šokio kompozicijas, spektaklius, kuriuos rodė ne tik Lietuvoje. Nuo 1980-ųjų istoriją skaičiuojantis šokio teatras „Aura“ po devynerių metų suorganizavo pirmąjį Lietuvoje tarptautinį modernaus šokio festivalį Kaune. 1995-aisiais, kaip sako Birutė, Kaunas „Aurą“ priglaudė po savo sparnu.

„Buvome įregistruoti kaip pirmasis profesionalus šio žanro teatras – Kauno šokio teatras „Aura“. Tai mums suteikė stabilumą ir ateities garantą“, – sakė B. Letukaitė.

Per visus metus, vadovaujama žinomos kaunietės, „Aura“ pasiekė aukštumų. Šokti teatre tapo siekiamybe. Atrankos vyko ne tik Lietuvoje, bet ir Berlyne. Birutė skaičiavo, kad vienai jų buvo atsiųsta net 600 gyvenimo aprašymų. Peržiūrėti kiekvieną vaizdo įrašą, perskaityti kiekvieno šokėjo istoriją ir tinkamai pasirinkti – didžiulis darbas. Šokėjams taikomi ypatingi reikalavimai, nes, kaip sako Birutė, jai nepakanka gerų, jai reikia ypatingų artistų. Nepakanka vien tik fizinių duomenų – didelių judesių amplitudžių, minkštos nugaros, klubų, kelių ir pėdų išverstumo. Šokėjas turi turėti scenos charizmą, personaliją, gebėti improvizuoti, būti kūrybiškas, individualus. Fiziniam teatrui, koks yra „Aura“, reikalingų aukštos technikos šokėjų Lietuvoje sunku rasti. Šiuo metu teatro šeimoje yra tik viena lietuvė, kiti – artistai iš užsienio šalių, išsiskiriantys pagarba kolektyvo nariams, noru augti ir tobulėti.

Kaip pasakė užsienio kolegos, menininkai į pensiją neišeina.

„Aura“ visada buvo aukšto techninio ir emocinio lygio kolektyvas. Esu labai emocingas žmogus. Netoleruoju scenoje jokios dirbtinės šypsenos, jokio dirbtinio išgyvenimo. Šokėjas turi viską perleisti per save ir atiduoti žiūrovui“, – B. Letukaitė neslėpė esanti kritiška ne tik sau, bet ir kitiems. Ji visuomet stengiasi viską daryti maksimaliai, nepriklausomai nuo atlygio. Svarbiausia, kad jai pačiai patiktų, kad širdis šoktų. Širdis iš saldumo sirpsta ir tada, kai pilna salė žiūrovų ploja atsistoję jai ir „Aurai“. Ypač kai žiūrovai – nepažįstami. Tada ateina suvokimas, kad nuo savo kėdžių jie kyla ne todėl, kad yra giminės, draugai, pažįstami, o todėl, kad sužavėti kūryba.

Gyvena šia diena

Žinoma, reikia ne tik kūrybinio sotumo. Menas, anot choreografės, turi būti apmokamas.

„Atiduodi viską – ne tik fizinius raumenis, bet ir vidinę energiją, jausmus, emocijas, bemieges naktis, graužatis. Tai turėtų būti brangiai apmokamas darbas“, – B. Letukaitė apgailestavo, kad dabar taip nėra, o darbas, tarkim, maigant kompiuterio klavišus, kur kas geriau apmokamas.

Negana to, „Aura“ neturi nuolatinių erdvių. Glaudžiasi „Romuvos“ kino teatre, kuris šokiui nepritaikytas. Kaunui reikia nepriklausomos aikštelės, kurioje galėtų pasirodyti ir trupės, ir nepriklausomi menininkai. Ar taip bus artimiausioje ateityje? Birutė nelinkusi laiko skirstyti į „vakar, šiandien, rytoj“. Kartais jais atrodo, kad tęsiasi viena ir ta pati diena kartu su teatru „Aura“, kuris jai – tarsi vaikas. Veikiausiai dėl to, atsiimdama Nacionalinę kultūros ir meno premiją iš šalies vadovo Gitano Nausėdos rankų, Birutė kreipėsi į savo šeimos narius, kurie kartkartėmis vis dar jai pasako: „Tau gi visada pirmas vaikas – „Aura“.

„Gal tokia mano misija“, – nusišypsojo B. Letukaitė, visų akivaizdoje davusi pažadą. Leisti daugiau laiko su šeima? Ne! Neiti į pensiją.

„Kaip pasakė užsienio kolegos, menininkai į pensiją neišeina“, – nusišypsojo kultūros ikona.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: iškirptą ir užpildyta specialų kuponą siųsti adresu: „Metų kauniečiai“, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. I kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų. Nuo vasario 24 d iš vieno telefono numerio bus galima balsuoti vieną kartą per parą. Kiti balsai nebus įskaitomi.

PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kauniečiai“. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Kovo 7 d. 12 val. balsavimas bus baigtas. „Metų kaunietę“ paskelbsime finaliniame renginyje kovo 12 d. 19 val.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniam rėmėjui „Kauno tiltai“, rėmėjams „Heiga group“, „Etapas group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „MEGA“, „SDG“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Baltic transline“, „Kauno miesto poliklinika“.