Projektas „Metų kauniečiai“: kviečiame išrinkti „Metų kaunietę“! Pereiti į pagrindinį turinį

Projektas „Metų kauniečiai“: kviečiame išrinkti „Metų kaunietę“!

2025-02-08 05:00 klaipeda.diena.lt inf.

Jūs siūlėte labiausiai naujųjų „Metų kauniečių“ nominacijų nusipelniusius, o organizatoriai spręs, kam jos atiteks. Dabar jūsų rankose – „Metų kaunietė“. Jau nuo šiandien balsuokite už savo favorites!

Projektas „Metų kauniečiai“: kviečiame išrinkti „Metų kaunietę“!
Projektas „Metų kauniečiai“: kviečiame išrinkti „Metų kaunietę“! / Justinos Lasauskaitės, asmeninio archyvo nuotr.

Nors projektas „Metų kaunietė“ virsta „Metų kauniečiais“, pagrindinė nominacija, aplink save suburdama penkias naujas, lieka. Mes ir toliau dėkosime neeilinėms Kauno moterims, dėl kurių miestas ir pasaulis tapo geresniais, išmintingesniais, turtingesniais. Daugiau kaip per dešimt metų atradęs ir visuomenei pristatęs gausų būrį šviesulių, šįsyk projektas pasakos šešių labai skirtingų ir ypatingų moterų istorijas. Plačiau apie jas – jau greitai portale ir dienraštyje.

Kol kas kviečiame palaikyti visas dalyves. Tai darykite jums patogiausiu būdu – balsuodami „Metų kauniečių“ portale metu-kaunieciai.diena.lt, pildydami ir siųsdami „Kauno dienos“ projekto balsavimo kuponus arba žinutėmis ir skambučiais trumpuoju telefono numeriu.

01 AUŠRA LUKOŠIŪTĖ-URBONIENĖ:

Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje kasmet skaičiuojama apie 4 tūkst. operacijų. Nuo paprastesnių, atliekamų Dienos chirurgijos skyriuje, iki inkstų transplantacijų, onkologinių, įgimtų apsigimimų ar traumų operacijų. Dalis jų atliktos vaikų chirurgės, pastaruosius dvejus metus Vaikų chirurgijos skyriui vadovaujančios doc. dr. Aušros Lukošiūtės-Urbonienės rankomis.

„Nemeluosiu. Būna visko“, – Aušra nebandė romantizuoti medikų darbo, nors Vaikų chirurgijos klinikoje jis kiek kitoks nei pas suaugusiuosius. Čia gydomi ne tik mažieji pacientai, bet ir pliušiniai meškiukai, ilgaausiai zuikiai, didžiaakės lėlės. Čia balionus pučia klounai raudonomis nosimis. Čia vyksta penktadieniniai kino seansai. Už drąsą čia dalijami diplomai. Džiaugsmas čia dvigubai didesnis, tačiau ir skausmas, anot Aušros, tiek pat kartų aštresnis.

02 AUŠRA STANKŪNIENĖ:

Savanorystė – tai daugiau nei pagalba, tai galimybė mokytis ir augti. Aušra geriau nei bet kas kitas tai žino. Prieš devynerius metus atėjusi kaip savanorė, šiandien ji Pagalbos moterims linijos vadovė Kaune. Nors pozicija kita, tikslas tas pats – kiek įmanoma greičiau moterims suteikti emocinę paramą, palaikymą ir informaciją apie pagalbą, kuri gali padėti išvengti ilgalaikių padarinių.

„Kalbėdamos su draugėmis mes gauname patarimų, palaikymo, bet ne visose situacijose to pakanka. Tarkim, smurtiniai santykiai“, – anot Aušros, Pagalbos moterims linijos savanoriai suteikia galimybę anonimiškai kalbėtis apie asmeninius sunkumus, o tai leidžia moterims jaustis saugiau ir drąsiau atskleisti savo problemas.

Per parą savanoriai vidutiniškai atsiliepia į kiek daugiau nei pusę visų įeinančių skambučių, todėl Aušra įdiegė galimybė emocinę pagalbą gauti internetu kasdien, nuo 17 iki 22 val.

03 BIRUTĖ (BIRŪTA) LETUKAITĖ-KOMSKIENĖ:

Jos gyslomis teka šokis, o pirmųjų namų statusas, tikėtina, atitektų ne butui Žaliakalnyje, Lelijų gatvėje, bet šviesų persmelktai scenai, kurią Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja jaučia kiekviena savo kūno ląstele.

„Scenoje gyvenu per savo šokėjus ir savo kūrybą. Net fiziškai patiriu tai“, – nedaugžodžiavo choreografė, nuo pamatų pastačiusi šiuolaikinio šokio sceną mūsų šalyje ir per pasaulį paskleidusi žinią apie Kauną. Nuolatos liaupsinama miesto šokio gurmanų, du kartus apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, baigiantis 2024-iesiems už išskirtinius nuopelnus šiuolaikiniam šokiui ir jo sklaidą Birutė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.

„Jeigu čia yra aukščiausias įvertinimas menininkui iš valstybės, Kultūros ministerijos, tai ačiū už jį“, – choreografė buvo atvira iki galo. Didžiausias atpildas už tai, ką daro – pilna salė žiūrovų, pakilusių nuo savo kėdžių.

04 BRIGITA SVINKŪNAITĖ:

Tarp mokslo ir mylimų veiklų besiblaškantiems moksleiviams pokalbis su Brigita labai praverstų. Tiesą pasakius, naudingas jis būtų ir suaugusiesiems, negebantiems planuoti savo laiko ir nuolat besiskundžiantiems jo stygiumi. Brigita – uoli Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, triskart kiokušin karatės Europos čempionė ir vaikų trenerė.

Siekti aukštų sportinių rezultatų, dalytis žiniomis ir tuo pačiu metu sėkmingai krimsti mokslus universitete įmanoma?

„Dažnai man užduoda klausimą: ir kaip tu viską spėji?“ – laukto recepto iš Brigitos lūpų neišgirdome, nes ji jo paprasčiausiai neturi. Užtai visada turi tikslą. Nesvarbu, kada, per kiek laiko, nesvarbu, kiek reikės pastangų, ji pasieks viršukalnę. Šiuo metu jos kalnas yra Tokijuje, kur gegužę vyks Pasaulio kiokušin karatės čempionatas.

05 EDITA NAIDAITĖ:

Visi, anuomet sakę, kad iš Editos nieko nebus, šiandien, ko gero, raudonuoja dėl savo žodžių ir svajoja bent pro durų plyšį išgirsti jos vedamas pamokas. „Lietuvos Junior Achievement“ mokytojų tinklo narė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrė, absolventė – geriausia Europos jaunųjų lyderių ugdytoja, antreprenerystės guru. Ji skatina pokytį, formuoja naują požiūrį, augina drąsą, norą viską daryti vienam keičia komandiniu darbu, strategijas popieriuje perkelia į mokyklos koridorius, o iš konkurencijos žengia į bendradarbiavimą. Akivaizdu, antreprenerystės sąvoka plati, o ekonomikos ir verslumo mokytojos pavyzdys tik darsyk įrodo, kiek daug galime, kai norime. Edita – įvairių iniciatyvų savanorė, neatlygintina kraujo donorė, seminarų lektorė, Lietuvos šaulių sąjungos narė ir... svajotoja.

„Visi draugai žino, kad savo 50-mečiui noriu daktaro laipsnio. Tam turiu metus“, – nusišypsojo Edita.

06 VIDA RAINIENĖ:

„Google“ paieškoje suvedus žodį „kuklus“, pateikiamos bent kelios žodžio reikšmės – neišdidus, neišpuikęs, padorus. Visi šie būdvardžiai puikiai nusako Vidą.

„Aš esu eilinė moteris. Tokia kaip visos“, – kuklumui kalbant už Vidą, jos apybraiža liudija ką kita. Moteris užaugino tris savus ir penkis be tėvų likusius vaikus. Padedama Kauno rajono savivaldybės įkūrė Vilkijos laikinuosius globos namus, labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ filialą, Vaikų dienos centrą. Šiandien Vida turi šešiolika vaikų. Ir visus vadina savais.

„Padėti vaikams yra mano gyvenimo misija, siųsta aukštesnės jėgos. Klausiate, kaip jaučiuosi? Laiminga“, – Vidos lūpų kampučiams kylant į viršų, šypsojosi ir jos širdis.

„Metų kauniečių 2024“ paskelbimo ir apdovanojimo iškilmės vyks kovo 12 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Tądien didžiojoje scenoje bus pasveikinti ir naujieji šiųmečiai nominantai, tai – „Sėkmės istorija“, „Metų virsmas“, „Metų kūrėjas“, „Metų misija“ ir „Metų projektas“.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniam rėmėjui „Kauno tiltai“, rėmėjams „Heiga group“, „Etapas group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „MEGA“, „SDG“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Baltic transline“, „Kauno miesto poliklinika“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra