Atgijęs Kauno senamiestis džiugina visus. 2015-ųjų Metų kauniete išrinktos Aistės Grybauskienės, vadovaujančios Kauno senamiesčio draugijai, vizija – į Kauną Nemunu plūstantys turistai ir tarptautinis festivalis, kuris Europą įkvėptų kartoti "Džonai, plaukiam į Kauną!"

– Pabrėžiate, kad rūpintis Senamiesčiu jums yra privalu. Kodėl tai yra jūsų pareiga? – pasiteiravome A.Grybauskienės.

– Visų pirma todėl, kad gyvenu ir dirbu Senamiestyje. Jeigu savo turimų organizacinių kompetencijų, gebėjimų nepanaudočiau ir Senamiesčio labui, man būtų sunku vadintis kauniete.

– Kaip atsidūrėte Senamiestyje?

– Čia yra ne tik mano namai, mano darbas, bet ir mano hobis ir mano meilė! Neįsivaizduoju savęs be Senamiesčio. Jis yra kaip didelis mano kiemas. Beje, čia atsikrausčiau jau suaugusi. Augau Žaliakalnyje, bet visada svajojau gyventi Senamiestyje – gražiausioje miesto vietoje, istorinėje, kurią supa nuostabi architektūra ir gamtos dovanos – Nemunas ir Neris.

– Esate Kauno senamiesčio pokyčių variklis. Ar, pradėdama rūpintis Senamiesčiu, tikėjotės, kad pasikeitimai bus tokie dideli?

– Niekada nepradedu darbų, kurių rezultatais netikiu. Viską darau su meile ir tikėdama rezultatu, turbūt todėl ir pokyčiai pastebimi. Čia vykdoma mano veikla jungia daug skirtingų interesų sričių: verslo, meno, muzikos, sporto, kultūros, religijos, labdaros.

– Kurie pokyčiai Senamiestyje jus labiausiai džiugina?

– Labiausiai džiugina tai, kad Senamiestis kasmet tampa vis patrauklesne kultūringo laisvalaikio praleidimo zona.

– Kada ir kaip pradėjote rūpintis Senamiesčiu?

– Prieš ketverius metus padėjau Kęstučiui Ignatavičiui organizuoti kelis renginius. Kęstutis, pastebėjęs mano organizacinius gebėjimus, pasiūlė užsiimti Senamiesčio draugijos veikla, supažindino su vietos bendruomene. Nuo to viskas ir prasidėjo.

– Kuri vieta Senamiestyje jums mieliausia?

– Vienareikšmiškai – Santaka! Metaforiškai tai Nemuno – vyriškosios ir Neries – moteriškosios energijos susijungimas gamtoje. Įdomu, ar daug kauniečių yra matę nuostabius saulėlydžius, atsiveriančius nuo Santakos? Čia saulė leidžiasi gražiau nei į Baltijos jūrą, nes saulės takas skyla į Nemuno ir Neries vagas, apglėbdamas Kauną.

– Kuriems objektams, jūsų manymu, dėmesio, restauracijos šiuo metu reikia labiausiai?

– Visus fasadus būtina tvarkyti, nes bendras Senamiesčio pastatų vaizdas labai liūdnas. Džiugu, kad Šv.Jurgio bažnyčia sparčiai tvarkoma, bet dar daug reikia padaryti, kad būtų sutvarkytas jos vidus. Reprezentacinės Kauno pilies stogas – sulopytas apgailėtinai skirtingų spalvų skarda. Labiausiai pasigendu teisingo fasadų apšvietimo. Turime architektūros paminklus, kurie tamsiuoju paros metu pranyksta arba apšvietimas iškraipo jų tūrius ir charakteristikas. Šv.Jurgio bažnyčios fasado apšvietimas – vienas iš daugelio sėkmingai mano įgyvendintų projektų – yra geras pavyzdys, kaip turi atrodyti mūsų Senamiestis sutemus.

– Kaip būtų galima paveikti apleistų pastatų savininkus?

– Apleistų pastatų savininkai yra miestas ir miestiečiai, todėl nedrįsčiau kaltinti vien savininkų, kad pastatai griūva. Paveldosaugininkai juos saugo, o miesto veidas kasmet sensta ir blunka. Paveldo zonoje esančių pastatų savininkai iš tiesų susiduria su daugybe apribojimų ir reikalavimų, kuriuos būtina vykdyti norint sutvarkyti fasadus. Dėl jų tvarkymo esu prieš porą metų pateikusi pasiūlymą miesto vadovams, kaip abipusiškai naudingiausiu būdu galima būtų pagražinti miesto vaizdą. Remiantis užsienio praktika, savivaldybė, atlikusi polichrominius pastatų fasadų tyrimus ir nupirkusi pastatams dažų, toliau tvarkymą perleidžia rezidentams (arba juos administruojančioms įmonėms), kurie sutvarko fasadus. Taip savininkų ir miesto bendradarbiavimas duotų greitą efektą miesto įvaizdžiui.

– Ar, jūsų nuomone, Kaunui reikia vytis pasaulinius miestus, ar pakaktų tiesiog išlaikyti savitumą?

– Kaunui nieko nereikia vytis – tik teisingai panaudoti turimus resursus. Kaunui trūksta labai nedaug – teisingos ir motyvuojančios sistemos, suburiančios visų kauniečių interesų sritis ir potencialus, kurie padėtų Kaunui pražysti. Kaunas yra upių miestas, įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, bet dar neturime uosto, nėra laivybos. Kaunas turi didelį potencialą kūrybingų ir talentingų meno bei sporto žmonių, bet jie savo pasiekimus ir gyvenimus parduoda užsienyje. Verslūs kauniečiai neretai investuoja už Kauno ir už Lietuvos ribų – tai esminės Kauno spragos, kurias pakoregavus, Kaunui nieko vytis nereikės – jis tiesiog bus Europos kultūros traukos centras.

Kaip ir kasmet, šiemet aktuali tema yra lėšų pritraukimas Senamiesčiui ir jų efektyvus panaudojimas kultūrai plėtoti. Šiuo metu planuojame toliau plėtoti Senamiesčio kultūrinio gyvenimo tradicijas ir padėti Kaunui tapti Europos kultūros sostine.

– Apie tarptautinį festivalį, realų laivininkystės atgaivinimą kalbėjote rimtai?

– Nejaugi aš atrodžiau nerimtai, kalbėdama apie tokį rimtą ir daug metų mano išsvajotą dalyką – laivininkystę ir tarptautinį festivalį, į kurį atvyktų svečiai vandens keliu? Taip, iš tiesų kalbėjau rimtai. Laivyba ir tarptautiniai renginiai šiuo metu yra mano prioritetinė veiklos kryptis.

Daugelis manęs klausė, kodėl festivalio šūkis galėtų būti "Džonai, plaukiam į Kauną". Lietuviškas vardas Jonas būtų sunkiai ištariamas, bet visiems tinkamas jo vertimas – Džonas.

– Kaip manote, kada realu būtų tikėtis didžiulio proveržio, apie kurį užsiminėte?

– Šį klausimą reikėtų peradresuoti miesto vadovams, bet, manau, matant jų darbų tempą, tikrai nereikės ilgai laukti.

– Kaip į jūsų tokią aktyvią visuomeninę veiklą reaguoja artimieji? Kas labiausiai pritaria, palaiko?

– Mano šeima myli Kauną, jie džiaugiasi, kad aš tuo užsiimu. Visuose renginiuose dalyvauja mano šeimos nariai, po renginių visada sulaukiu kritikos, patarimų arba pagyrimų.

– Papasakokite apie savo šeimą.

– Mano šeima yra tėvai, sūnus ir šuo.

– Kokia jūsų pagrindinė veikla, be visuomeninės?

– Magistro studijų diplome – įrašas "Organizacinė psichologija", taigi gyvenimiškoji patirtis ir studijų teorija davė gerą pagrindą viską gyvenime organizuoti: nuo renginių iki nekilnojamojo turto vystymo.

– Ar lieka laiko pomėgiams?

– Mano veikla Senamiestyje susijusi su kultūra ir renginiais, todėl laisvalaikį skiriu sportui: žaidžiu lauko tenisą, jodinėju, sportuoju sporto salėje ir labai mielai savaitgaliais užsidedu pačiūžas, prisimindama, kaip vaikystėje atstovavau Lietuvos dailiojo čiuožimo rinktinei.

– Pokyčius Senamiestyje ne tik pastebėjo, bet ir įvertino kauniečiai. Jus išrinko 2015-ųjų Metų kauniete. Kaip vertinate šį titulą?

– Šis titulas yra labai garbingas darbų įvertinimas. Ačiū "Kauno dienai" už nuostabią idėją, už suorganizuotus šiuos rinkimus. Kas gali būti prasmingiau už tai, kad miestas tave pripažįsta reikšmingiausia Metų moterimi? Šį titulą prilyginčiau Nobelio premijai, nes tik už objektyvios veiklos rezultatus gali gauti šį titulą. Ačiū kauniečiams, kad įvertino mano veiklą!

– Kaip manote, kodėl kauniečiai nuo pat pirmųjų Metų kaunietės rinkimų taip aktyviai įsitraukė į šį projektą? Kodėl jį taip vertina kauniečiai?

– Kauniečiai myli Kauną, nori jam padėti ir, sekdami miesto pulsą, rinkdami miestui nusipelniusius žmones, skatina iniciatyvas, motyvuoja dirbančiuosius Kauno labui. Ačiū jiems.

– Kaip apibūdintumėte, kokią įtaką moterys turi miesto gyvenimui?

– Moteriškas pradas – tai ašis, apie kurią sukasi gyvenimas. Pradedant pirmine visuomenės institucija – šeima, baigiant miesto kontekstu, moterys yra gyvenimo variklis. Juk viską vyrai daro tik dėl moterų!

Užtvindytas šokio, muzikos ir šurmulio

Vien pernai A.Grybauskienės dėka surengta daugybė renginių. Vienas jų – "Senamiestis gyvai" – užpildė Senamiestį gyva muzika. Birželio–rugpjūčio mėnesiais, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, 48 vasaros vakarus, specialiai įrengtose vietose skambėjo gyva muzika, dovanodama Senamiesčio lankytojams saksofono, gitaros, smuiko, akordeono, džiazo ir vokalo vakarus, kuriuose koncertuodavo nuo gerai žinomų scenos veteranų iki jaunųjų talentų, tarptautinių konkursų laureatų, taip pat pasirodė svečiai iš užsienio. "Senamiestis gyvai" puoselėja kultūringo laisvalaikio praleidimą Senamiesčio erdvėse ir buria muzikai neabejingą bendruomenę.

Abejingų nepaliko ir "Šokantis Senamiestis". Paskutinį vasaros šeštadienį Senamiestyje šoko visi: nuo pasaulio čempionų, televizijos projekto "Šok su manimi" žvaigždžių iki vaikučių, pirmus žingsnius žengiančių ant parketo, ir garbių senjorų. Renginio metu Rotušės aikštėje vos tilpo norintieji pažiūrėti ir pašokti kauniečiai ir miesto svečiai. Šis renginys – masinių šokių vakarų užuomazga. Renginio globėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos džiaugėsi, kad kauniečiams šokis yra labai svarbus ir tokie renginiai reikalingi Kaunui.

Šv.Pranciškaus gyvūnų globėjo diena, subūrusi daugybę šeimų į gyvūnų mylėtojų bendruomenę, virto gražia ir dvasinga švente. Renginio metu buvo aukojamos šv.Mišios už gyvūnų globėjus, laiminami gyvūnai, iškilmingose eitynėse aplink Kauno pilį dalyvavo Lietuvos zoologijos sodo atstovai su egzotiniais gyvūnais. Pramoginė parodomoji programa, edukaciniai užsiėmimai, brolių pranciškonų ant laužo virta košė, pasieniečių pasirodymai, žirgų šokiai pagal muziką, kinologų klubų šou ir dar daug kitų dalykų subūrė tūkstančius kauniečių kilniam tikslui ir geroms emocijoms patirti.

Advento muzikinių renginių ciklas istorinėse Senamiesčio erdvėse "Iš širdies į širdį" buvo nuostabi Kalėdų muzikinė dovana Senamiesčio bendruomenei ir kauniečiams. Šis ciklas dovanojo progą baigiantis metams susiburti, stabtelėti, susimąstyti, įsiklausyti.

Kalėdinės Vilniaus gatvės ir Istorinės prezidentūros puošmenos padėjo sukurti tikrą "Kalėdinę Senamiesčio pasaką". Nuo idėjos – iki įgyvendinimo, nuo sentencijų suoliukų su floristinėmis kompozicijomis – iki Istorinės prezidentūros sodelio ir pastato apšvietimo su angelu-prezidentu priešakyje.

Komentaras

Laimutis Genys

"Diena Media News" direktorius

Prieš gražiausią pavasario šventę – Velykas – įvykę Metų kaunietės rinkimai dar kartą parodė, kokia stipri mūsų miesto bendruomenė ir kaip ji gali nulemti vienus ar kitus svarbius sprendimus.

Metų kaunietės rinkimai, kuriuos rengiame jau ketvirtus metus, – puiki proga bent trumpam sustoti bėgant kasdienį maratoną ir, atsigręžus į praėjusius metus, įvertinti Kauno moteris, daugiausia prisidėjusias prie mūsų miesto gerovės, prie to, kad Kaunas būtų matomas ir girdimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad mūsų mieste būtų gera gyventi.

Beveik tris mėnesius rinkome ir Metų kauniete paskelbėme energingą ir kūrybingą Senamiesčio draugijos vadovę Aistę Grybauskienę. Žinoma, kaip jau pas mus įprasta, visada atsiranda nesutinkančiųjų su rinkimų rezultatais ir liejančių savo įtūžį anonimiškai interneto platybėse. Kiek žmonių, tiek nuomonių – vienam patinka viena moteris, kitam – kita, o trečiam apskritai viskas nepatinka. Tada tenka žiūrėti į skaičius, kuriuos visi supranta.

Už kandidates konkurse "Metų kaunietė 2015" buvo surinkta per 200 tūkst. balsų. Manau, tai įspūdingas skaičius – po vieną kiekvieno suaugusio kauniečio balsą. Sprendimas paprastas – laimėjo ta, kuri surinko daugiausia kauniečių balsų. Rinkimų nuostatuose buvo numatyta, kad nugalėtojai pergalę lemia 40 proc. komisijos ir 60 proc. kauniečių balsų. Šios proporcijos taisyklė buvo svarbiausia šiame konkurse – nesutapus komisijos ir balsuotojų nuomonėms, viską lėmė kauniečių balsai internete, SMS žinutės ir iškirpti "Kauno dienos" kuponai. Todėl mes, šio konkurso rengėjai, žiūrėdami kauniečiams į akis, galime ramia sąžine pranešti – Metų kaunietę išrinko Kauno bendruomenė.

Manau, kad šiuo atveju ne tik nugalėtoja yra svarbiausia. Svarbios yra visos finalo dalyvės, kurios tikrai garsina mūsų miestą, svarbiausia – žmonių bendrystė, kuri suvienijo dešimtis tūkstančių kauniečių palaikant ir pagerbiant savo favoritę. Svarbios yra visos Kauną kuriančios moterys, kurioms dažnai pamirštame pasakyti, kaip jas mylime, gerbiame ir branginame.

S.Kacas: Kauną budina moterys

Konkurso "Metų kaunietė" mecenatas, "Tete-a-Tete" kazino bendrovės bendraturtis, direktoriaus konsultantas Samoilas Kacas pastebi, kad Kauną budina moterų veikla ir tai labai svarbu.

– Kaip apibūdintumėte moters svarbą, vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje?

– Pacituosiu prancūzų filosofą René Descartes, kuris viename laiške grafienei Elizabetai rašė: "Nesutikau nė vieno, kuris taip giliai ir gerai būtų supratęs mano raštus... Kone visada būdavau priverstas matyti, kad vieni lengvai suvokia matematines tiesas, bet jiems nepasiekiamos metafizinės, o kiti – atvirkščiai. Vienintelė dvasia, kiek galiu spręsti iš savo patyrimo, kuri lygiai pasisavina ir viena, ir kita, yra Jūsoji."

Iš tiesų visais laikais moters identitetas visuomenės mąstysenoje užėmė ypatingą vietą ir tautos dorovė priklausė bei vis dar priklauso nuo pagarbos moteriai, jos laisvių, saviraiškos.

– Kokioje srityje, jūsų nuomone, Kauno moterys gali daryti didžiausią įtaką miesto gyvenimui?

– Džiugu priminti, kad kaunietiška gyvensena nuo seno turi savitą braižą, grindžiama darbštumu, socialinėmis iniciatyvomis, pajėgumais kurti ir, be abejonės, miesto identiteto išsaugojimu. Vis dėlto per nepriklausomybės laikotarpį laikas aplenkė Kauną, miestas labiausiai ekonomiškai nukentėjo tarp Lietuvos didmiesčių. Pramoninio miesto statuso praradimas nulėmė emigracijos srautą, iškėlė didžiulių iššūkių miesto valdžiai. Kaunas gali pasigirti mokslo slėniais, universitetų gausa, laisvąja ekonomine zona, kultūros citadelėmis, tačiau vis dar trūksta to pagreičio, kuris atkurtų industrinio miesto svorį, pritrauktų užsienio investicijas ir sugrąžintų miestiečius namo.

Be abejonės, jokia miesto valdžia su šiais iššūkiais nesusidoros be iniciatyvios visuomenės pagalbos. Tad labai malonu matyti, kaip prie bundančio Kauno, įvairiose veiklos srityse labai prisideda moterų veikla.

– Projektas "Metų kaunietė" jau po pirmųjų metų rado savo vietą kauniečių širdyse. Kokia buvo priežastis, kodėl jūs ir jūsų bendrovė taip pat patikėjo šiuo projektu jau tuomet, kai tai dar buvo tik idėja?

– Noriu pasveikinti 70-metį švenčiančią "Kauno dieną", kuri šiuolaikiškos moters tradiciją kuriančiame konkurse "Metų kaunietė" jau ketvirtą kartą pristato svarbius Kauno moterų darbus. Mūsų bendrovė didžiuojasi, kad nuo pirmojo renginio yra šio konkurso mecenatė ir palaiko iniciatyvą pagerbti moteris, jų nuopelnus bei skleidžiamas vertybes. Svarbiausia, kad šis konkursas atskleistų kuo daugiau moteriško žavesio, modernaus požiūrio ir mažintų moters nedrąsos jausmą. Kiekvienais metais matome, kiek daug yra gerų bei reikšmingų moterų nuveiktų darbų ir labai sunku išrinkti geriausią, tačiau malonu, kad konkursas vyksta skaidriai ir kauniečiai patys atrenka bei įvertina reikšmingiausius moterų nuveiktus darbus, socialines iniciatyvas, meno bei verslo projektus.

Tikiu, kad konkursas ateityje įgaus dar didesnės vertės, kai visi kartu sugebėsime atrasti, pristatyti bei pagerbti moteris už jų nuveiktus darbus, profesijas ir atspindėti tai, kas šiuo metu miestui yra svarbiausia.

Dar kartą sveikinu visas konkurso "Metų kaunietės" dalyves ir noriu pasakyti, kad jūsų geri darbai, į kuriuos įdėta širdies, tampa užkrečiančiu pavyzdžiu kiekvienam. Kartu norėčiau paraginti Kauno regiono moteris aktyviai pristatyti savo veiklą, nuveiktus darbus ir dalyvauti būsimuose konkursuose "Metų kaunietė".