Paramos iš miesto biudžeto savo projektams siekę nepriklausomi profesionalūs menininkai jaučiasi atsidūrę spąstuose. Dažnam skirtos lėšos – tik simbolinės, tačiau įpareigojančios neatsisakyti savo planų.

Stebuklai iš nieko

Pagal profesionaliojo meno projektų dalinio finansavimo programą 21 projektui iš miesto biudžeto šiemet atseikėta 120 tūkst. litų. Galerijos „Aukso pjūvis“ vadovė Lolita Vyžintienė svarstė, kaip pagal galerijos pateiktą projektą režisierei Enrikai Striogaitei reikės sukurti filmą apie garsų Kauno dailininką, 11 metų Niujorke gyvenusį ir kūrusį Eugenijų Varkulevičių.

Filmo autorių skaičiavimu, juostai sukurti reikia 25 tūkst. litų. Savivaldybė filmo kūrybą parėmė 4 tūkst. litų. Atskaičius autorinių sutarčių mokesčius, kurie šiemet siekia 50 proc., filmo kūrėjams liks 2 tūkst. litų.

„Žinoma, tai yra geriau negu nieko, bet situacija – sudėtinga. Belieka tikėtis, kad E.Striogaitė padarys stebuklą iš nieko. Teikėme paraišką ir Kultūros rėmimo fondui, bet fondas paramos visiškai neskyrė“, – užsiminė galerijos vadovė.

Filmą apie E.Varkulevičių jo kūrėjai planavo išversti į anglų kalbą ir pristatyti ne vien lietuvių auditorijai. Dabar jie skaičiuoja, kad lėšų neužteks ne tik vertimui – net filmo peržiūrai Vilniuje.

Skiria juokingas sumas

Nepakankamu kofinansavimu skundėsi ir keletą metų vienas daugiausiai iš savivaldybės biudžeto sugebėdavęs išmušti Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas, anksčiau ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui vadovavęs Petras Palilionis. Projektui „Parama Kauno meno kūrėjų asociacijos veiklai 2011“ iš miesto biudžeto šiemet bus atseikėta 10 tūkst. litų.

„Gal truputį klaidinantis projekto pavadinimas. Asociacijos veiklai iš miesto biudžeto mes negauname nė cento. Iš tiesų tie 10 tūkst. litų bus panaudoti asociacijos premijoms ir „Poezijos pavasario“ knygelių serijai tęsti“, – tikino P.Palilionis. Kauno meno kūrėjų asociacija (KMKA) kasmet skiria po 3–4 premijas ryškiausius darbus sukūrusiems rašytojų, architektų, fotomenininkų, dailininkų, kompozitorių, žurnalistų ir teatro sąjungų atstovams. Likusius pinigus P.Palilionis žadėjo skirti knygų leidybai.
„Už likusią sumą užteks išleisti pusantros mažo formato, nedidelio tiražo knygelės. Nors planavome leisti bent tris“, – užsiminė KMKA pirmininkas.

Vieną kukliausių sumų – 2 tūkst. litų – savivaldybė skyrė prizines vietas tarptautiniuose konkursuose pelnančio ir Kauną garsinančio kamerinio choro „Cantate Domino“ veiklai kofinansuoti. Paramos prašyta ciklui jubiliejinių koncertų, skirtų choro vadovo Rolando Daugėlos 50-mečiui ir kūrybinės veiklos 25-mečiui. „Tokia suma – grynas juokas. Savivaldybės skirtų 2 tūkst. litų mums užteks plakatams, gal dar lankstinukams išsileisti. Jei nerasime rėmėjų, nežinau, kaip reikės surengti visą koncertų ciklą“, – svarstė R.Daugėla.

Bijo valdininkų reakcijos

Kai kurie „Santakos“ kalbinti projektus teikę menininkai atsisakė viešai komentuoti savivaldybės sprendimus, bijodami neigiamos valdininkų reakcijos. „Nenoriu skųstis, kad per mažai lėšų skyrė – dar tuos pačius pinigus atims“, – replikavo vienas pavardės nenorėjusių skelbti pašnekovų.

„Menininkai šiais laikais yra atsidūrę apgailėtinoje situacijoje. Mums numetamas apgraužtas kaulas, bet ir už tą patį esame verčiami jaustis dėkingi. Dėl lėšų stygiaus nukenčia to, ką mes sukuriame, meninė vertė. Sakoma, kad tikras menininkas ar už dyką, ar už pinigus kurdamas atiduos save visą. Bet kai esi priverstas sekti, kada prekybos centre bus taikoma akcija kruopoms – nes kruopų visa kaina nusipirkti neišeina – negali visas susikoncentruoti į kūrybą. Kita vertus, neatrodo, kad pinigus skirstantiems valdininkams labai rūpėtų meninė projektų vertė“, – situaciją įvertino vienas menininkų.

Priversti aukoti kokybę

Kofinansuotinų meno projektų sąrašą tvirtina ir tarybai svarstyti teikia miesto tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komitetas. Jo pirmininkas Raimundas Kaminskas pripažino: menininkai iš tikrųjų patenka į spąstus – projektą įgyvendinti jie privalo net ir aukodami kokybę.

– Jūsų akimis, 4 tūkst. litų filmui kurti arba 2 tūkst. litų jubiliejiniam koncertų ciklui kofinansuoti yra pakankamos lėšos?

– Nepakankamos. Bet pernai šiai programai iš viso nebuvo skirta lėšų, ir tai yra geriau negu nieko. Neturim daugiau galimybių.

– Bet juk, skiriant tokį skurdų kofinansavimą, nukenčia projektų kokybė…

– Mūsų tikslas šiemet apskritai buvo atgaivinti šią programą. Mano galva, geriau duoti nors kiek, negu visai neduoti.

– Profesionaliojo, mėgėjų meno ir jaunųjų menininkų skatinimo programų projektams kofinansuoti iš biudžeto šiemet žadama atseikėti 240 tūkst. litų. 2009 m. šioms programoms kofinansuoti buvo išdalyta beveik 2 mln. litų.

– Buvo, bet čia buvo, galima sakyti, prieš krizę. Mūsų komitetas menininkus visą laiką rėmė. Bet, supraskite, kad yra ūkio reikalai, yra gatvės – visoms sritims reikia pinigų.

– Pripažįstate, kad pakankamai neatstovavote kultūros srities?

– Pripažįstu, kad atstovavau, kiek man leido kaip šio komiteto nariui.

– Kai kultūros projektams skiriama tokia maža dalis nuo jiems įgyvendinti reikalingos sumos, menininkai atsiduria spąstuose: privalo įgyvendinti projektus net ir aukodami kokybę.

– Taip, menininkai atsiduria spąstuose, bet mes esame bejėgiai. Pagrindinius biudžeto klausimus sprendžia Biudžeto ir finansų komitetas. Mūsų nuomonės dažnai išsiskiria. Man teko lankytis kitose savivaldybėse ir galiu pasakyti, kad ten Biudžeto ir finansų komitetai tokio svorio neturi. O pas mus taip: mūsų komitetas patvirtina vieną finansavimą, o Biudžeto ir finansų komitetas vėliau patvirtina kitokį, daug mažesnį. Tokie sumažinti skaičiai keliauja į tarybą tvirtinimui. Kitose savivaldybėse to nėra, ten visi komitetai lygūs.

– Galbūt reikėtų esamą kofinansavimo tvarką keisti, skiriant daugiau lėšų solidiems ir visai neskiriant lėšų mažiau reikšmingiems projektams?

– Sutinku, kad tvarka yra tobulintina, bet tai jau galės daryti kita taryba. Aš į ją nesu išrinktas. Gal reikėtų geriau vieną projektą gerai finansuot, negu visiems duoti po truputį. Taip išeina toks davimas dėl davimo.

– Kas tikrina, kaip projektai įgyvendinami?

– Kad liktų neįgyvendinta, taip nebuvo. Kokybę vertina ekspertai, valdininkai ir  komitetas. Kokia ta kokybė, geriau ekspertų reikia klausti.

Kiti būdai paremti menininkus

Profesionaliojo meno projektų dalinis finansavimas – ne vienintelė galimybė Kauno miesto savivaldybei paremti kuriančius, bet jai nepavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms atstovaujančius menininkus.

43 mėgėjų meno projektams paremti šiemet skirta 70 tūkst., jaunųjų menininkų skatinimo programai – 50 tūkst. litų.

14 pagrindinių (reprezentacinių) miesto renginių atskiru sprendimu miesto taryba skyrė beveik 700 tūkst. litų. Tarp jų – Pažaislio muzikos festivalis, tarptautiniai festivaliai „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, „Kaunas Photo“, „Poezijos pavasaris“, Tarptautinis Kauno kino festivalis, Kauno meno bienalė „Textile“.

Kitiems svarbiems miesto renginiams ir projektams atseikėta 293 tūkst. litų. Tarp 19 šio sąrašo projektų – festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, „Grok, Jurgeli“, „Kauno naktys: kultūra ir aš“. Daugiausiai – 100 tūkst. litų – pagal šį sąrašą skirta savaitraščiui „Nemunas“.

Nors kasmet diskutuojama, ar tikslinga iš miesto kišenės remti komercinę tarptautinę šventę „Bike Show“, vis dėlto parama jai skiriama. Šiemet renginiui bus atseikėta 4 tūkst. litų iš mokesčių mokėtojų kišenės.