„Kariuomenė visada buvo ir bus visuomenės dalimi, ji ne tik saugo valstybę, bet ir puoselėja valstybingumo tradicijas, istorinį palikimą. Vienas svarbiausių militarinės Kauno istorijos paveldų – Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos teritorija su istoriniu karinės ligoninės pastatu, čia saugomais Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondais,  Dr.  J. Basanavičiaus paminklu. Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, miestui istoriškai svarbią teritoriją planuojama atverti visuomenei valstybinių švenčių ir kitomis svarbiomis progomis, tuomet čia  galės lankytis ir su ja susipažinti miestiečiai ir Kauno svečiai“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikindamas karo medikus, mininčius Karo medicinos tarnybos atkūrimo 30-metį.

„Pagrindinė Lietuvos kariuomenės užduotis – ginklu ginti Lietuvos valstybę. Bet kur ginkluotė ir technika, ten neišvengiamai atsiranda sužeidimai ir sužalojimai. Kur daug žmonių užsiima aktyvia veikla, ten ypatingai yra svarbu užtikrinti greitai prieinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas esant traumoms. Labai svarbu užtikrinti ir išlaikyti gerą psichologinę karinių vienetų būklę. Kariuomenei yra svarbus išgyvenamumas arba gyvybingumas, o karo medikai tai padeda užtikrinti. Jie teikia medicininę paramą kariniams vienetams, stebi ir palaiko gerą karių fizinę ir emocinę sveikatą, ją atstato ir išlaiko mūsų gyvybingumą vykdant pagrindinį kariuomenės uždavinį. Jau COVID-19 pandemijos metu visi tikrai suprato, kad be gerų medikų šansų išlikti gali būti nedaug, o Lietuvos kariams karo medikai yra ir bus reikalingi visada. Mieli karo medikai, sveikinu su gražiu jubiliejumi ir dėkoju Jums už tarnybą!“, – karius sveikino Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Kariuomenė visada buvo ir bus visuomenės dalimi, ji ne tik saugo valstybę, bet ir puoselėja valstybingumo tradicijas, istorinį palikimą.

Šia išskirtine proga šiandien Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai ir darbuotojai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu buvo įteikti aukštesni kariniai laipsniai, kariai buvo skatinami vado vardinėmis dovanomis bei padėkomis.

„Šiuo nelengvu laikotarpiu linkiu stiprybės ir visada tikėti, kad tai, ką mokame, sugebame panaudoti geriausiai, o to, ko dar neišmokome – išmoksime ir sugebėsime padaryti taip, kad pagrindinis mūsų tikslas – karių sveikata svarbiausia – būtų pasiektas,“  – šventinėje rikiuotėje kalbėjo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba yra labai svarbi užtikrinant karių sveikatos priežiūrą. Per metus į Lietuvos kariuomenę pašaukiami 3 800 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, o tam, kad toks skaičius atitiktų karinės medicinos ekspertizės reikalavimus, mediciniškai reikia patikrinti bent tris kartus daugiau – 10–12 tūkst. jaunuolių.

Nors COVID-19 pandemijos metu virusas pakoregavo įprastą karo medikų dienotvarkę, tačiau veikla nesustojo: atliekama karinė medicinos ekspertizė kariams, įvairių sričių specialistų teikiamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat yra įrengtos būtinos gydymo vietos, o kariai PGR testais testuojami be laisvų dienų – net ir savaitgaliais. Be to, karo medikai užtikrina kariuomenės padalinių medicininę paramą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – tarptautinėse operacijose, padeda valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.

Mjr. Tomo Balkaus ir Karo medicinos tarnybos nuotr.

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūręs Karo medicinos mokymo centras rengia karo medicinos gydytojus, karo medicinos gydytojo padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Taip pat organizuoja tęstinį individualų karo medicinos rezervo karių mokymą.

Specialiai karo ligoninei skirtas dviejų aukštų mūrinis pastatas buvo pastatytas 1855 m., kuriame iki šiol veiklą vykdo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Statant pagrindinį korpusą buvo pradėtas sodinti ir ligoninės parkas, kuris yra išlikęs iki šių dienų. Pacientai šioje teritorijoje gali saugiai vaikščioti, reabilituotis ir pailsėti.

Šalies karo medicinos ištakos siejamos su 1918 metais, kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. 1927–1933 m. buvo atlikta ligoninės rekonstrukcija, po kurios karo ligoninei suteiktas Dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninės vardas, ir ji tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Rekonstrukcijai vadovavo prof. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba buvo atkurta netrukus po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, o 1991 m. vasario 22 d. įkūrus Krašto apsaugos departamento Medicininę tarnybą jos viršininku paskirtas gydytojas Audrius Andrijauskas.

Mjr. Tomo Balkaus ir Karo medicinos tarnybos nuotr.

Karo medicinos tarnybos prižiūrima teritorija ir joje esantys pastatai yra naudojami ir sudaro bendrą Lietuvos kariuomenės karių sveikatos priežiūros kompleksą. Teritorijoje esančių pastatų remontas yra suplanuotas ir bus atliekamas pagal bendrą Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo planą. Taip pat šioje teritorijoje įsikūrusios vienos didžiausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Restauravimo dirbtuvės, kurios greitu laiku bus perkeltos į renovuotą pastatą, o didžiajame ligoninės pastate saugoma dalis eksponatų: archeologijos ir istorinių uniformų kolekcijos, meno rinkiniai, įvairių ginklų kolekcijos, istoriniai baldai bei etnografiniai eksponatai. Atlikus likusių pastatų remonto darbus dalis saugyklų būtų atvertos visuomenei, vyktų edukacinės programos.