Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną paminėti Kauno IX forto muziejus pakvietė į nemokamas ekskursijas. Norinčiųjų buvo gerokai daugiau, todėl muziejaus administracijai teko burti dar vieną papildomą grupę.

„Teks truputį palaukti kino salėje, kol visi dalyviai susirinks“, - mandagiai perspėjo muziejaus darbuotoja. Ekrane sukosi dokumentiniai kadrai apie žydų tautos genocidą. Pakilius ir džiaugsmingus vokiečių moterų interviu apie jų vyrų darbą koncentracijos stovyklose keitė šiurpūs vaidai – kalnai lavonų, atveriamos privažiavusio sunkvežimio durys, pro kurias ir vėl virsta sulysusių žmonių kūnai.

Galima suprasti, kad ką tik kalbėjusių išsipusčiusių vokietaičių vyrai stveria: vienas už rankų, kitas už kojų – po lavoną ir sviedžia į didžiulę duobę. Iš tolumos atvažiuoja ekskavatorius – kalnus kūnų lengviau nustumti į duobę. Tai, kas likę iš žmonių, – vien kaulai, aptempti oda. Nėra jokios užuominos į pagarbą, žmogiškumą.

„Aš neturiu žydiškų šaknų, tačiau man atrodo, kad šitai matyti žydams yra labai skaudu“, – prisipažino vienas iš ekskursijos lankytojų Aurimas Lukošius. Jis neslėpė, kad atvykti į muziejų šeštadienio vidurdienį jį suviliojo pasiūlymas nemokamai apsilankyti muziejuje, tačiau tai ne vienintelė priežastis – verta pasidomėti giliau.

1941 m. birželio 25 d. į Lietuvą atvyko vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės A vadas brigadfiureris W.Stahleckeris, kuris organizavo žydų ir komunistų naikinimo akcijas. Kaune prasidėjo žydų pogromai: vienas gestapo inicijuotas pogromas vyko ,,Lietūkio“ garaže, kur viešai buvo nužudytos kelios dešimtys žydų. Talkinant lietuviams kolaborantams, žydai masiškai buvo naikinami Kauno fortuose ir kitose Lietuvos vietovėse. Daugiausia jų buvo nužudyta Paneriuose ir IX forte.

Fotografijose užfiksuoti pirmieji nacių žingsniai Lietuvoje, masinių žudynių vietos, sudeginti kaimai, Dimitravo, Pabradės koncentracijos stovyklos, Macikų, Pagėgių karo belaisvių stovyklos. Eksponuojami IX forte nužudytų žmonių daiktai, koncentracijos stovyklų kalinių drabužiai, indai, asmeniniai daiktai, susilydžiusio stiklo gabalai iš Pirčiupių kaimo, kuriame 1944 m. birželio 3 d.buvo gyvi sudeginti 119 gyventojų.

IX forto istorijoje 1941-1944 metais čia veikusi mirties stovykla – paskutinis žiaurus taškas. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo saugoma žemės ūkio produkcija, o naują forto istorijos puslapį atvėrė muziejaus įkūrimas 1958 metais.

1945-ųjų sausio 27 dieną buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla, kurioje naciai sunaikino daugiau kaip pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų. 2005 metais šią dieną Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Paskelbta rezoliucija atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. Kasmet sausį prisimenamos ir įprasminamos Antrajame pasauliniame kare nacių vykdytų masinių žudynių aukos.

Žodis holokaustas vartojamas išskirtinai kalbant apie žydų genocidą.

Skaičiuojama, kad visoje Europoje buvo sunaikinta apie 6 mln.žydų, tarp jų 1,5 mln. vaikų ir paauglių. Tuo tarpu Vokietija per Antrąjį pasaulinį karą neteko 4 mln. karių. Okupacijos metais Lietuvoje žuvo apie 200 tūkst. žydų, apie 15 tūkst. lietuvių, 15-20 tūkst. kitų tautybių Lietuvos gyventojų.