Bėdos prasidėjo anksti

Jau vaikystėje Vytauto plaučiai buvo silpni: būdamas vos dešimties mėnesių susirgo plaučių uždegimu, o ir vėliau berniuką vargino peršalimo ligos, bronchų ir plaučių uždegimai.

Prieš devynerius metus gydytoja pulmonologė Vytautui nustatė lėtinę uždegiminę kvėpavimo takų ligą. Savijauta vis blogėjo, krito svoris, vis labiau trūko oro. Vytautas nebeišsivertė be deguonies aparato. Nebegalėjo išeiti iš namų.

Kai 2014–ųjų kovą ligonis, lydimas mamos, kreipėsi į Kauno klinikų gydytojus pulmonologus, šie priėjo prie išvados, kad jauno vyro gyvybę gali išgelbėti tik donoro plaučių persodinimas. Kitos išeities nebuvo, ir Vytautas buvo įrašytas į laukiančiųjų donoro organų eilę.

Prieš operaciją jo svoris tebuvo vos 52 kilogramai.

"Prabėgus pusmečiui mums paskambino iš Kauno klinikų ir pranešė, kad atsirado donoras, paklausė, ar galime atvažiuoti", – pasakoja Vytauto mama Vanda.

Pats ligonis tvirtino, kad baimės nejautė, tikėjo, kad išsigelbėjimo – donoro plaučių sulauks.

Transplantacija buvo sėkminga, Vytauto sveikata po truputį gerėjo.

"Pradėjo augti svoris. O svarbiausia, kad galėjau pats naujais plaučiais kvėpuoti. Tai buvo tikrų tikriausias stebuklas", – sako Vytautas.

Prasmingas sutapimas: tas stebuklas įvyko per Vytauto mamos gimtadienį.

"Mano gimimo dieną antrą kartą gimė mano sūnus", – su ašaromis akyse konstatuoja Vytauto mama, kartu su juo neapsakomai dėkinga donoro artimiesiems ir Kauno klinikų profesoriams Kęstučiui Malakauskui, Rimantui Benečiui, gydytojai pulmonologei Deimantei Hoppenot ir visiems medikams.

Apmoka ligonių kasos

Širdies, plaučių transplantacija – tai vienos sudėtingiausių, labai brangios operacijos. Jų prasmė, kai išgelbėjama žmogaus gyvybė, – pats svarbiausias dalykas.

Kauno teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėjos Jurgos Damulevičienės teigimu, nuo 2012 m. iki plaučių persodinimo operacijos Vytautas ligoninėje gydėsi 43 kartus, o po transplantacijos – 11 kartų. Vienų metų išlaidos stacionariniam gydymui sumažėjo net keturis kartus.

Už šias operacijas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia, gydymo įstaigai tai kompensuoja ligonių kasos. Už plaučių transplantaciją vidutiniškai sumokama apie 69 tūkst. eurų. Be to, ligonių kasos apmoka už pooperacinį gydymą ir ligonio priežiūrą.

"Jau net nežinau, kiek valstybei kainuoja mano vaiko gydymas", – liūdnai šypsosi Vanda.

Labai svarbu sveikiems, o dar labiau – ligoniams būti apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, kad prireikus rimtesnio gydymo, juolab sudėtingos operacijos, nereikėtų už jį mokėti patiems.

Itin sudėtinga operacija

Plaučių transplantacija – tai plaučių persodinimas, kai išimami sergantys, blogai funkcionuojantys ir ligoniui įsiuvami donoro plaučiai.

Prieš šią operaciją atliekami labai išsamūs ligonio sveikatos būklės tyrimai, įvertinama transplantacijos nauda ir rizika.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis teigė, kad persodinant plaučius paprastai dirba dvi brigados: viena, septynių medikų, važiuoja paimti organo, kita, aštuonių devynių specialistų grupė – chirurgai, bronchologai, anesteziologai, pulmonologai, anestezistės dalyvauja įsodinimo operacijoje. Ji trunka ilgai, keturias penkias valandas.

"Širdis yra mažesnė, todėl ją persodinti yra paprasčiau. Plaučių transplantacija, ypač donoro parinkimas – kur kas sudėtingesnis metodas. Donoras turi atitikti ligonio krūtinės ląstos dydį: jei plaučiai per maži, gali nevisiškai atkurti kvėpavimo funkciją, jei per dideli – juos reikės suspausti, tuomet plaučiai nefunkcionuos", – paaiškino profesorius R.Benetis.

LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje per metus atliekamos dvitrys plaučių transplantacijos. Jos Kaune atliekamos nuo 2007-ųjų.

Kas ir kada tampa organų donoru?

Organų transplantacijos procese vieni svarbiausių – organų ir audinių donorai. Jų tapatybės atskleisti negalima – tai kategoriškai draudžiama.

2015 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 126 potencialūs donorai – 76 vyrai ir 50 moterų, jų amžiaus vidurkis buvo 48,5 metų. Efektyviais donorais (kai buvo paimti donoro organai) pernai tapo 57 žmonės – 32 vyrai ir 25 moterys, jų amžiaus vidurkis buvo vos 46 metai. Jauniausias donoras pernai buvo vos dvejų metų sulaukęs mažylis, vyriausias – 76 metų.

Šiais metais (birželio 22-osios duomenimis) Lietuvoje jau užregistruoti 59 potencialūs donorai – 33 vyrai ir 26 moterys, kurių amžiaus vidurkis – 47,6 metų.

Dažniausia mirties priežastis, dėl kurios pernai ir šiemet buvo konstatuota smegenų mirtis, – insultas. Pernai jis buvo diagnozuotas net 62 potencialiems donorams iš 126, šiemet – jau 24 potencialiems donorams iš 59.

Pernai 11 potencialių donorų buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių aneurizma (nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas, išsipūtimas; susilpnėjus kraujagyslės sienelei, veikiant spaudimui kraujagyslės viduje, ji plyšta). 22 atvejais iš 126 mirties priežastimi tapo kitos ligos.

2015 m. 31 potencialiam donorui smegenų mirtis, kurią konstatavus įmanoma pradėti organų donorystės procesą, buvo patvirtinta po nelaimingų atsitikimų – traumų buityje arba po eismo įvykių.

Šiemet itin dažna galvos kraujotakos sistemos liga – aneurizmos plyšimas (jau užregistruota 14 atvejų). 10 kartų šiemet smegenų mirtis buvo konstatuota po nelaimingų atsitikimų – traumų buityje arba per eismo įvykius. 9 atvejais iš 59 mirties priežastimi tapo kitos ligos.

Priežastys, kai donorais netampama

Iš 126 pernai potencialiais užregistruotų donorų efektyviais donorais tapo 57 mirusieji. 30 mirusiųjų efektyviais donorais netapo todėl, kad donorystei nepritarė jų artimieji, 11 atvejų įvyko asistolija – sustojo širdis.

Smegenų mirtis, kurią konstatavus galima organų donorystė, ypatinga tuo, kad ir mirus smegenims organai ir audiniai yra aprūpinami krauju (kartu ir deguonimi bei maistinėmis medžiagomis), nes širdis plaka, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas aprūpina kraują deguonimi, kita aparatūra ir medikamentai padeda išlaikyti organus gyvybingus.

Sustojus širdžiai ir nepavykus atkurti kraujotakos, organai transplantuoti netinkami. Pradėjus taikyti neplakančios širdies donorystės modelį (kai sustojus širdžiai, organai ir audiniai bus aprūpinti deguonimi taikant specialius medicininius metodus), kai kuriuos organus bus galima transplantuoti. 28 atvejais donorystė pernai buvo neįmanoma dėl kitų medicininių priežasčių.

Iš 57 efektyviais donorais pernai tapusių asmenų dviejų mirusiųjų artimųjų sutikimo donorystei nereikėjo gauti, nes jie jau buvo įrašyti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą – organų donorystei buvo pritarę gyvi būdami.

Kitais atvejais sutikimą donorystei dažniausiai duoda sutuoktiniai. Jei jo nėra gyvo, sutikimo prašoma iš suaugusių vaikų, brolių ar seserų. Jei mirusysis – vaikas arba jei suaugęs mirusysis neturi sutuoktinio arba vaikų, sutikimą donorystei duoda jo tėvai.

Dažniausiai mirusiojo artimieji, jei jau pritaria donorystei, sutinka aukoti visus jo organus ir audinius (ragenas). Pasitaiko atvejų, kai sutinkama aukoti tiktai kažką – ne viską. Dažniausiai tai būna tik inkstai, rečiausiai – tik ragenos.

Daugiausia donorų paruošiama Kaune

Iš 126 pernai užregistruotų potencialių donorų Kauno klinikose  buvo paruošti net 47 donorai (šiemet iš 59 potencialių donorų čia paruošti jau 23). 33 donorai pernai buvo paruošti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (šiemet – 7), 12 – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (šiemet – 3), 10 – Vilniaus Santariškių klinikose (šiemet – taip pat jau 10). 8 donorai pernai buvo paruošti Panevėžio respublikinėje ligoninėje (šiemet – 6), 5 – Šiaulių respublikinėje ligoninėje (šiemet – 4), po 3 donorus buvo paruošta Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Alytaus (šiemet – 4) ir Ukmergės ligoninėse, po vieną donorą – Utenos ir Tauragės ligoninėse. Po vieną donorą šiemet jau paruošta Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Marijampolės ligoninėje.