Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos paroda Venecijoje neįvyks, jo kūryba iš Italijos parkeliauja į Lietuvą.

Paroda Venecijoje nelaukiama

137 M.K.Čiurlionio kūriniai, beveik dvi savaites Milane stovėję paruošti kelionei, pirmadienį pajudėjo Kauno link. Savo namus – Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų – jie turėtų pasiekti trečiadienį.

Pasiteiravus apie šansus lietuvių genijaus parodą surengti Venecijoje, Lietuvos ambasados Italijoje atstovai visą praėjusią savaitę kartojo: vyksta derybos, parodos likimas paaiškės artimiausiomis dienomis. Tarpininkauti, kad paroda įvyktų, paskutiniu momentu buvo ėmęsis europarlamentaras Vytautas Landsbergis, parašęs laišką Venecijos miesto merui. Tačiau ir šios pastangos buvo bevaisės. Šeštadienį Lietuvos ambasados Italijoje kultūros atašė Irma Šimanskytė gavo Venecijos mero atsakymą: paroda šiame mieste nelaukiama.

Lapkričio mėnesį, atidarant tarptautiniu mastu modernizmo tėvu vadinamo lietuvių genijaus parodą Milane, viešai prabilta apie norą panašias parodas surengti ir Venecijoje, Romoje. Parodos Italijos sostinėje variantas greitai atkrito: Lietuvos ambasados Italijoje atstovai tvirtino, kad ekspozicinę erdvę reprezentatyviame muziejuje nemokamai čia gauti beveik neįmanoma, o galimai tam reikalingų 300–500 tūkst. litų Lietuvoje neieškota. Šansas surengti parodą Venecijoje atrodė realus. Juolab, kad šio miesto savivaldybės administracijoje muziejų reikalus kuravo M.K.Čiurlionio kūrybos gerbėjas, garsus meno kritikas Vittorio Sgarbi. Lietuvos ambasada Italijoje ėmėsi derybų su Venecijos savivaldybe, kuriai pavaldūs daugelis miesto ant vandens muziejų. Buvo pasiektas žodinis susitarimas, kad erdvės parodai garsiame „Ca‘Pesaro“ muziejuje būtų suteiktos nemokamai, Lietuvai būtų kainavęs tik kūrinių pervežimas iš Milano į Veneciją.

Žodiniai susitarimai nebegaliojo

Vasario 11 d., besibaigiant M.K.Čiurlionio parodai Milane, V.Sgarbi buvo atleistas iš užimamų pareigų. Tai, pasak I.Šimanskytės, iš esmės komplikavo parodos Venecijoje klausimą. „Pasikeitus atsakingiems asmenims Venecijos savivaldybėje, pasikeitė ir politinė konjunktūra. Buvę žodiniai susitarimai nebeteko galios, o per trumpą laiką surasti naują M.K.Čiurlionio darbų ekspozicijos vertą vietą ir projekto partnerį iš Italijos pusės buvo labai sudėtinga, – pasak I.Šimanskytės, derybas apsunkino tai, kad dėl parodos perkėlimo į Venecijos „Ca‘Pesaro“ muziejų buvo susitarta tik žodžiu. „Jokios sutarties Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus dėl parodos Venecijoje dar nebuvo pasirašęs. Kadangi nebuvo raštiško susitarimo tarp muziejaus ir projekto partnerio Italijoje, tai iki sprendimo dar nebuvo prieita iš esmės, tai buvo tik planai ir žodiniai susitarimai“, – užsiminė diplomatė.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis viešai yra pripažinęs, kad pritrūko vos kelių dienų pasirašyti sutarčiai su V.Sgarbi dėl parodos Venecijoje. Kultūros atašė atkreipė dėmesį į tai, kad organizuoti parodą Venecijoje turėta ypatingai mažai laiko. „Tam, kad M.K.Čiurlionis būtų eksponuojamas Milano karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“, prireikė 4-erių metų, iš jų 2-ejų metų intensyvaus darbo. Tuo tarpu Venecijos miestas kaip galima vieta parodai buvo pradėtas minėti tik jau atidarius parodą Milane“, – sakė I.Šimanskytė.

Pasak O.Daugelio, kiti Italijos miestai kaip galimos parodos vietos buvo minimi daug anksčiau, nei garsiojo modernisto kūriniai pasiekė Milaną. Jis užsiminė, kad parodą šiame mieste rėmęs Antonio Mazzotta fondas buvo suinteresuotas parodą nuvežti ir į kitus Italijos miestus. „Bet fondo ir savivaldybių planai nesutapo. Buvo minimas Neapolis, Roma, finale atsirado Venecija. Tačiau pirmieji du miestai buvo daugiau svajonių lygio svarstymai – tų miestų atstovų, su kuriais būtume galėję kalbėti, nebuvo“, – tikino O.Daugelis.

Ubagiškas valstybės požiūris

M.K.Čiurlionio kūrybos įamžinimu besirūpinantis menininko proanūkis pianistas Rokas Zubovas didžiausia organizacine klaida, rengiant parodą Venecijoje, vadina buvusios Lietuvos kultūros atašė Ievos Gaižutytės išsiuntimą atgal į Vilnių, dar nepasibaigus parodai Milane. Pasibaigus jos kadencijai, I.Gaižutytė buvo atšaukta iš Romos likus porai dienų iki V.Sgarbi atstatydinimo iš Venecijos savivaldybės administracijos. Tuomet kultūros atašė pareigas pradėjo eiti I.Šimanskytė. „Žmonių keitimas tokiu metu yra nepateisinamas ir nepriimtinas. Aš neabejoju, kad paroda Venecijoje būtų įvykusi, jei pareigas tebebūtų ėjusi I.Gaižutytė. Tai buvo žmogus, visa širdim paniręs į parodos organizavimo rūpesčius, užmezgęs ilgamečius ryšius. Galbūt I.Šimanskytė su laiku taps puikia kultūros atašė, tačiau keisti žmogų šiose pareigose dabar buvo nedovanotina klaida“, – įsitikinęs R.Zubovas.

Kita esmine parodos nesėkmės priežastimi M.K.Čiurlionio proanūkis mato Lietuvos pusės vaikščiojimą su ištiesta ranka. „Paroda į Milaną važiavo vieno Italijos fondo finansais. Būtų buvę tiesiog netaktiška iš fondo atstovų reikalauti: vežate parodą į Milaną, tai nuvežkit ir į Romą, Veneciją. Apskritai, vežti jiems nežinomą menininką iš italų pusės buvo drąsus žingsnis“, – pastebėjo pianistas.

Pasak jo, ubagiškas valstybės vadovų požiūris matomas ne tik M.K.Čiurlionio parodos Italijoje organizavimo atveju, bet ir visoje šio genijaus 100-osioms mirties metinėms skirtoje programoje.

„Garsiai šaukiama, kad šiai programai skirti milijonai. Tačiau daugelis programos punktų yra periodiškai vykstantys renginiai arba iki šiol ilgai atidėlioti projektai, remontai. Pavyzdžiui, į programą įtrauktos lėšos Tarptautiniam M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui. Tas konkursas bet kokiu atveju turi įvykti – kiltų tarptautinis skandalas, jei jis neįvyktų“, – užsiminė pianistas. Valstybės skiriamos papildomos išlaidos šiai programai, pasak R.Zubovo, tesiekia 100 tūkst. litų. Į šią sumą įeina iškilmingo koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, keleto M.K.Čiurlionio muzikos koncertų Lietuvoje bei Vytauto Landsbergio ir Mūzos Rubackytės koncertų užsienyje, taip pat konferencijos ir nedidelių leidinukų finansavimas.

Sulaukė didžiulės sėkmės

Lietuvių genijaus kūryba į Kauną sugrįžta  po didelio susidomėjimo sulaukusios parodos „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė 1875–1911“, tris mėnesius vykusios prestižiniame Milano Karališkųjų rūmų muziejuje "Palazzo Reale". Tai buvo didžiausia iki šios užsienyje rengta garsiausio lietuvių menininko paroda.
„Palazzo Reale“ duomenimis, M.K.Čiurlionio ekspoziciją šiame muziejuje aplankė apie 20 tūkst. žiūrovų. Kaip teigia Italijos kultūros fondo „Antonio Mazzotta“, rėmusio M.K.Čiurlionio parodą, renginių vadovė  Raffaela Resch, tai – labai didelis žiūrovų skaičius, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog M.K.Čiurlionio vardas Italijoje buvo nežinomas.
M.K.Čiurlionio kūrinių magija sužavėjo italų publiką, žiūrovai buvo labai patenkinti paroda ir entuziastingai skleidė šią žinią kitiems. M.K.Čiurlionio parodai išleistas katalogas buvo pripažintas geriausia 2010 metų knyga meno žurnalo „Arte“ rinkimuose, jį įsigydavo kas penktas parodos lankytojas“. Apie iškiliausią lietuvių kūrėjų buvo paskelbtos publikacijos pagrindiniuose Italijos dienraščiuose bei žurnaluose, internete. Apie M.K.Čiurlionio kūrybą rašė garsūs meno kritikai.