Talentingos poetės Salomėjos Nėries 70-osios mirties metinės šiandien Kaune paminėtos su nepamirštama jos kūryba. 

1904 m. lapkričio 17 d. Vilkaviškio apskrityje gimusi, bet dalį gyvenimo praleidusi Kaune, poetė dėl juodų biografijos dėmių iki šiol vertinama prieštaringai.

„Tai viena brandžiausių Lietuvos poečių, pradėjusi naują poezijos liniją. Į Lietuvo lyriką ji įsivertė kaip ugnies kamuolys“, – per minėjimą kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Į Petrašiūnų kapinėse prie S.Nėries kapo vykusį minėjimą susirinko apie šimtas jos poezijos gerbėjų. Daugelis supratingai linktelėjo A.Ruseckaitei prakalbus apie sunkų poetės gyvenimą, klystkelius, jai tekusius išbandymus.

Poetė prisidėjo prie skleidusiųjų bolševizmo-komunizmo idėjas. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. ji netgi buvo išrinkta į delegaciją vykti į Maskvą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Ta proga jos parašyta poema, šlovinanti Josifą Staliną, vadinama didžiule gėdos dėme, dėl kurios, kai kurių žmonių vertinimu, nublanksta visa kita jos kūryba.

„Ji padarė klaidų kaip žmogus, įsuktas į istorijos dantračius“, – sakė A.Ruseckaitė, pabrėžusi, kad poetės kūryboje gausu įrodymų, kad ji išties labai mylėjo Lietuvą, gailėjosi kai kurių savo sprendimų.

„Mes tada negyvenome, nežinome, kaip būtume pasielgę, jeigu būtume jos vietoje. Menininkai yra jautresni. Be to, kai gavo užduotį iš okupanto, ji turėjo mažą vaiką, tad buvo pažeidžiama dar labiau nei anksčiau“, – teigė A.Ruseckaitė.

Poetė užgeso 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje. Oficialiai teigiama, kad ji mirė nuo kepenų vėžio.

S.Nėris suspėjo sukrauti didžiulį literatūrinį palikimą, nors mirė labai anksti, nesulaukusi net 41 gimtadienio. Už rinkinį "Diemedžiu žydėsiu" 1938 m. S.Nėriai buvo skirta valstybinė literatūros premija.

Paskutiniame prieš mirtį parengtame jos kūrybos rinkinyje „Prie didelio kelio“ buvo daug drastiškų, tragiškų eilėraščių, susijusių su kalte, nusižeminimu, atgaila. Vis dėlto leidėjai rinkinį ne tik pervardino („Lakštingala negali nečiulbėti“), bet ir pakoregavo ar net išmetė nemažai sovietinės ideologijos neatitikusių eilėraščių.

Name Palemone, kuriame 1938–1941 m. S.Nėris gyveno kartu su vyru skulptoriumi Bernardu Buču, veikia jos memorialinis muziejus. Jis yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus dalis.