Nauja stadiono era prasidėjo griausmingai: dabar galime priimti ir C. Ronaldo, ir popiežių

Ketverius metus trukusi Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija baigėsi skambiu akordu. Legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, žinomos Lietuvos verslo, politikos, pramogų pasaulio asmenybės drauge su 13 tūkstančių kauniečių ir miesto svečių tapo įspūdingo atidarymo liudininkais.

Kaip ir dera pirmajam blynui, jo skonis nebuvo tobulas: nusidriekusios ilgos sirgalių virtinės prie vartų, lėtai judančios lankytojų eilės prie lauko kavinių stadione, neapšviesti tualetai. Tačiau visus nesklandumus atpirko naujos pažinties su stadionu emocijos. Pagrindinis vakaro akcentas – LFF „Hegelmann“ taurės turnyro finalas ir po jo sekęs ryškiausių šalies muzikos atlikėjų koncertas nepaliko abejingų.

LFF taurės finalas Dariaus ir Girėno stadione

Renginio atidarymo ceremonijoje Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad Kaunui pavyko išpildyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno svajonę – dabar Kaunas turi vienintelį Lietuvoje futbolo stadioną.

„Lietuva, pasistačiusi šį stadioną, Kauno asmenyje laimėjo didijį prizą“, – neabejojo politikas.

Futbolas grįžo namo

Gerokai didesnis iššūkis teko Lietuvos futbolo federacijos atstovams. LFF generalinio sekretorių Edgarą Stankevičių futbolo gerbėjai sutiko švilpimais.

„Tai istorinė vieta, nes būtent čia prieš 100 metų įvyko pirmosios oficialios Lietuvos futbolo rungtynės. Būtent šiame mieste, Kaune, ne bet kur kitur. Tikiu, kad ir kiti miestai paseks šiuo pavyzdžiu ir turėsime ne vieną ir ne du tarptautinės kategorijos stadionus“, – kalbėjo E.Stankevičius.

Futbolo federacija pastaraisiais metais sulaukia kritikos dėl prastų rinktinės sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių abejotinos reputacijos.

Po LFF atstovo kalbos stadiono rangovės – bendrovės „Autokausta“ – vadovas Juozas Kriaučiūnas perdavė simbolinį raktą V.Matijošaičiui. Stadioną pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

VIP: tarp renginio svečių buvo ir krepšinio legenda A.Sabonis. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tikslai – ambicingi

Stadiono rekonstrukciją 2018 m. pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau 2020 m. sausį sutartį su turkais savivaldybė nutraukė, nes šie nesilaikė įsipareigojimų. Darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., o visos tribūnos uždengtos stogu. Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 mln. eurų – apie 10 mln. eurų brangiau, palyginti su pradiniu pasiūlymu.

Arena atitiks aukščiausios ketvirtos UEFA kategorijos reikalavimus. Jame įrengta šildoma žolės danga – po hibridine veja išvedžioti 33 km šildymo vamzdelių. Tai leis bent mėnesiu pratęsti aikštės eksploatacijos sezoną.

Pirmąsias oficialias rungtynes Dariaus ir Girėno stadione stebėjo UEFA inspektorius, pateiksiantis savo galutinę išvadą dėl ketvirtos kategorijos suteikimo. Ji leistų rengti aukščiausiojo lygio UEFA varžybas, tarp jų artimiausios kitą mėnesį: numatyta lietuvių akistata Baltijos taurės turnyre su Islandijos rinktine. Tolimesnėje perspektyvoje numatoma pretenduoti ir į UEFA Supertaurės mačą, kuris rengiamas ne tik stipriausiose futbolo valstybėse. Taip 2018-aisiais šį prestižinį renginį priėmė Talino „A.Le Coq“ arena.

Stadione numatomos ne tik futbolo, bet ir kitų sporto šakų tarptautinės varžybos. Taip pat jau rikiuojamas ir būsimų koncertų grafikas. Per muzikinius renginius arena talpins dukart didesnę auditoriją – iki 30 tūkst. žmonių.

Drama su pratęsimu

Įmušti per stadiono atidarymą, taurės finale ir esant tokiai atmosferai – nuostabu.

Atidarymo šventę pratęsusiose LFF taurės finalo rungtynėse tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ ekipų po pratęsimo 2:1 triumfavo vilniečiai. Jie savo klubo trofėjų lentyną papildė jau 14-ąja LFF taure.

Intriguojančiai besiklosčiusių rungtynių svarstyklės ne kartą galėjo nusvirti tiek šeimininkų kauniečių, tiek svečių naudai. Nors žalgiriečiai, palaikomi kelių šimtų savo sirgalių, pradėjo aktyviau, pirmą progą 100 proc. turėjo „Hegelmann“ komanda. 32 min. vilniečiai prarado kamuolį prie baudos aikštelės, bet Ignas Kružikas smūgiavo netaikliai.

Po pertraukos priešininkai apsikeitė pavojingais išpuoliais, o 76 min. žalgirietis Marko Miličkovičius iš baudos aikštelės prieigų pasiuntė kamuolį į vartų tinklą – 1:0. Kai mačo baigtis jau atrodė aiški, per teisėjo pridėtą laiką „Hegelmann“ gynėjas Samuelis Odeyoibo išlygino rezultatą ir išplėšė pratęsimą. Jo metu tašką pelnė kitas žalgirietis Mario Paveličius, 110 min. neatremiamai šovęs iš toli – 2:1.

Naudingiausiu finalo žaidėju išrinktas M.Miličkovičius pripažino, kad pirmasis jo įmuštas įvartis tapo vienu svarbiausių karjeroje.

„Įmušti per stadiono atidarymą, taurės finale ir esant tokiai atmosferai – nuostabu“, – sakė legionierius iš Juodkalnijos.

Nusilenkė sirgaliams

„Liūdna, bet žodžiai, kad finalai nežaidžiami, o laimimi, – išsipildė. Mes žaidėme, o „Žalgiris“ laimėjo, – teigė komandos „Hegelmann“ vairininkas Andrius Skerla. – Apmaudu, nes jėgų atidavėme daug. Galbūt ir „Žalgiris“ buvo pavargęs po tarptautinių rungtynių, tačiau kosminio lygių skirtumo nemačiau, tik galbūt varžovai kokybiškiau atakavo.“

Praeityje vienas tituluočiausių Lietuvos rinktinės gynėjų, nacionalinės komandos marškinėliais vilkėjęs 84 kartus, ne kartą žaidė ir senajame Dariaus ir Girėno sporto centro stadione. Taip pat ne vienus metus rungtyniavo šiuolaikiškose Nyderlandų, Škotijos, Lenkijos arenose. A.Skerla prisipažino buvęs sužavėtas naujo kauniečių stadiono ir atmosferos jame.

„Nuostabu! Mes, lietuviai, prie tokių dalykų nesame įpratę. Net kai pats atstovaudavau rinktinei, tiek žiūrovų niekada nesurinkdavo. Palinkėjau auklėtiniams, kad jie turėtų galimybę per savo karjerą dar ne kartą sužaisti tokiuose stadionuose. Žaidėjai, matydami tiek žiūrovų, visada kovoja su kitokia jėga, tai mes ir matėme. Viskas buvo aukšto lygio, atmosfera ir aplinka tiesiog fantastinė“, – teigė A.Skerla.

Šou: šventinio koncerto dalyviai atvyko ratuoti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jam pritarė ir nugalėtojų strategas Vladimiras Čeburinas.

„Atmosfera buvo tikrai puiki. Buvo malonu žaisti tokiame stadione. Tikiuosi, kad Vilnius taip pat netrukus turės savo nacionalinį stadioną. Gal jis bus dar kietesnis“, – vylėsi „Žalgirio“ vairininkas iš Kazachstano.