Svarbus principas
Savitarnos krautuvėlėse galioja absoliutaus pasitikėjimo principas. Išsirinkai medų, palikai pinigus pagal sąraše nurodytas kainas, ir apsipirkimas baigtas.
Didžiausia absoliutaus pasitikėjimo našta tenka ne medaus pirkėjui, bet bitininkui.
Tai teko patirti Kauno rajone esančiame Jadagonių kaime savitarnos krautuvėlę įrengusiai bitininkų šeimai.
Nenuleidžia rankų
Į Jadagonių kaimą nuo Zapyškio–Kriūkų kelio veda gana stati įkalnė. Ji baigiasi trijų krypčių kryžkelėje, ties kuria yra įrengtos kelios medaus savitarnos krautuvėlės.
Medaus rūšių ir kiekių pasirinkimas – gana įvairus. Šalia medaus indelių – dėžutės pinigams.
Dėžutės užrakinamos, tačiau, kaip aiškėja, nėra visiškai saugios, tad ne per seniausiai teko įrengti stebėjimo kameras.
„Deja, pasitaiko, kad nerandame nei medaus, nei pinigėlių. Aišku, apmaudu, tačiau nenuleidžiame rankų. Iš principo. Jau treti metai prekiaujame ir nesigailime. Dauguma žmonių yra normalūs ir geranoriški, sąžiningi. Kartais pinigų randame net daugiau nei paimta medaus“, – „Kauno dienai“ sakė Jadagonių kaime esančiomis medaus krautuvėlėmis besirūpinanti Jurgita.
Naktį surinkdavo
Medaus savitarnos krautuvėlę turi ir Kauno rajone esančiame Ilgakiemio kaime gyvenantis bitininkas Ramūnas Pileičikas.
Jis neslėpė – kai prieš ketverius metus sugalvojo atidaryti medaus savitarnos krautuvėlę, buvo nerimo.
„Kai kas man sakė, kad nieko gero iš to nebus. Rasiu po nakties viską aplinkui išspardytą“, - pasakojo R. Pileičikas.
Pirmosiomis prekybos savaitėmis vakarais jis medų surinkdavo, parsinešdavo į namus, o rytą vėl išdėliodavo. Netrukus, pasak pašnekovo, nusibodo pirmyn ir atgal tampyti medų, suprato, kad laikas atsipalaiduoti.
„Niekas nieko neišspardė, neišvogė. Buvo tam tikrų momentų, bet jų nesureikšminu. Mūsų bendruomenė yra puiki, prekyba vyksta sklandžiai. Devyniasdešimt devyni procentai žmonių, kurie apsilanko prie krautuvėlės, yra sąžiningi “, – „Kauno dienai“ sakė R. Pileičikas.
Pavyzdys – iš Danijos
Penkiasdešimtmetis bitininkas pasakojo, kad maždaug prieš trisdešimt metų su tautinių šokių grupe lankėsi Danijoje ir gyveno danų šeimoje.
„Šeimininkas, pas kurį apsistojome, kartą susisodino mus į autobusiuką ir išvažiavome apžiūrinėti apylinkių. Vienoje vietoje, prie vištų fermos, jis sustojo ir nuėjo prie nedidelio kioskelio, kuriame buvo išdėlioti padėkliukai su kiaušiniais. Pasiėmė kiaušinių, į dėžutę įmetė pinigus, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Mums tuomet tai sukėlė šoką, nes, supraskite, Lietuvoje tada buvo 1993-ieji. Tas įvykis Danijoje tikrai turėjo įtakos, nusprendžiant atidaryti medaus savitarnos krautuvėlę“, - sakė R. Pileičikas.
Jo pastebėjimu, tokios parduotuvėlės Lietuvoje jau tapo įprastos, nebekeliančios jokios nuostabos.
„Žmonės labai greitai supranta tokių krautuvėlių privalumus. Nereikia skambinti, nereikia derinti atvažiavimo laiko. Jei, sakykim, pas bitininką atvažiavau nesiderinęs, niekas neišvarys, bet tada jau pats nelabai patogiai jautiesi. O savitarnos stotelėje viskas labai paprasta – atvažiavai, atidarei dureles, pasižiūrėjai medaus kiekius, kainas. Jei tinka, imi, jei ne, apsisuki į nueini, niekas nestovi už nugaros ir neragina“, – savitarnos krautuvėlių privalumus ryškino bitininkas.
Nebe hobis
Pasak jo, prieš kelerius metų savitarnos krautuvėlė jam buvo tiktai hobis, o dabar tapo gana svarbi darbotvarkės dalis.
„Kaip matote, aplink krautuvėlę yra daug erdvės. Noriu, kad aplinkui viskas būtų švaru, gražu, todėl aplinka yra nuolat tvarkoma, atnaujinama“, – atkreipė dėmesį bitininkas.
Pasak R. Pileičiko, pastaraisiais metais keičiasi medaus vartojimo ypatumai.
Pašnekovo pastebėjimais, seniau medų pirkdavome daugiau gydymosi tikslams ir dėdavome į spintelę, o dabar medus vartojamas daug dažniau ir įvairiau.
„Tad griebkit kol jis skystas, dėkit ant stalo, rėžkit balto sūrio, agurkų, batoną ir paragaukit pavasario. Na, ir kas, kad po to cukrus kraujyje sieks lubas, bet gyveni tik vieną kartą“, – savo medų reklamavo savitarnos krautuvėlę puoselėjantis Ilgakiemio gyventojas.
Reikia tinkamos vietos
Jadagonyse savitarnos krautuvėle besirūpinanti Jurgita sakė, jog tai – papildomas būdas realizuoti savo produkciją.
Ilgakiemyje gyvenantis bitininkas Ignas Karosas tvirtino neplanuojantis pasinaudoti kolegos R. Pileičiko patirtimi, nors ir norėtų.
„Gyvenu nuošalesnėje vietoje, nėra pravažiuojančiųjų srauto, todėl savitarnos prekyba medumi kažin ar pasiteisintų“, – svarstė I. Karosas.
Naujausi komentarai