Savaitės pradžioje iš Kauno jachtklubo du Vakarų Vokietijoje gyvenantys vokiečiai ir lietuvis iš Vokietijos atsigabentu kateriu leidosi į kelionę Nemunu. Įveikę beveik 400 kilometrų, jie pasiekė Dreverną.

„Žinoma, šitą kelionę galima padaryti ir per 6-7 val., bet dėl to, kad visą regioną norėjau pristatyti ir, kad svečiai iš Vokietijos pamatytų, kokia yra graži Lietuva, tai užtruko tris dienas“, – sakė ekspedicijos dalyvis Povilas Bartkus.

Vokiečiai sako, kad daugiau jų kolegų plaukti Nemunu nesiryžo, nes mano, kad upė – nepraplaukiama. Bėda ta, pasak vieno dalyvio, kad Vokietijoje visiškai nėra informacijos apie laivybą Nemunu.

„Nuo Kauno kylant Nemunu į viršų, visur tas pats vaizdas – 99 procentai Nemuno puikiai tinka laivybai, bet upė beveik visiškai nenaudojama. Jeigu ir sutikdavome, tai per valandą kokį vieną žveją, bet nė vieno laivo. Jautėmės vieniši“, – pasakojo ekspedicijos dalyvis, žurnalistas Felixas Zimmermannas.

Trūksta vietomis mobilių prieplaukų, nes pakeliui yra vietų, kurias norėtum aplankyti.

„Trūksta vietomis mobilių prieplaukų, nes pakeliui yra vietų, kurias norėtum aplankyti, – piliakalniai, pilys ir panašiai. Ir jeigu tavo laivas nėra pritaikytas prastesnėm sąlygom, yra galimybė, kad propeleriu gali kažkur užkliūti arba pažeisti savo laivą“, – svarstė P. Bartkus.

„Esu iš Vakarų Vokietijos ir čia, pasienio regione, paskutinį kartą buvau, kai dar buvo Rytų Vokietija. Maniau, kad čia stovės žmonės su automatais. Kad čia – vos ne karo sąlygos – vieni vienoje barikadų pusėje, kiti kitoje. Bet šioje kelionėje mano lūkesčiai nepasitvirtino“, – kalbėjo ekspedicijos dalyvis prof. Marcas Prokopas.

Ekspedicija dar tęsis iki Nidos, Juodkrantės, o kelionės įspūdžius vokiečiai žada paviešinti spaudoje.