Kitas sklypo kampas
„Kauno diena“ dar 2021 m. rašė apie Pakarklės mišką ir planus jame plėtoti žvyro karjerą. Tąkart gyventojai siekė pakeisti miško kategoriją, kuri suteiktų didesnę apsaugą ir neleistų lengva ranka kirsti medžių.
Pakarklės miškas driekiasi Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, tarp Vilkijos, Jaučakių ir Naujienos kaimų. Su juo ribojasi ir Paštuvos botaninis draustinis. Vietiniai Pakarklės mišką neretai vadina tiesiog Paštuvos. Be to, netoli šio miško yra dar vienas saugomas gamtos kampelis – Karklės ichtiologinis draustinis. Pasak gyventojų, žvyro karjeras negrįžtamai sunaikintų vaizdingą gamtos kampelį.
Gyventojai tąkart pasiekė, kad viename išžvalgytos teritorijos kampe nebūtų karjero, ir kelerius metus buvo ramiau. Tačiau dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) dėl kito sklypo kampo. Į planuojamo žvyro karjero teritoriją patenka dalis miško, kuriame yra brandžių medžių ir sodmenų.
„Pakarklės miške ruošiamas PAV 28,6 ha miško plote, kuriame 10 ha apaugę mišku. Tačiau karjero savininkai numatė, kad ateityje karjeras užims apie 100 ha. Šis miškas – ypač saugomas kraštovaizdis, todėl karjeras negrįžtamai pakeistų vietos ekosistemą. Tokios teritorijos sudaro vos 12,6 proc. Lietuvos. Be to, 30 ha ploto sklypo moksliniais tikslais apželdinta želdiniais ir sėklinėmis plantacijomis, kurios iš dalies finansuojamos ES“, – dėstė gerai apylinkes pažįstantis buvęs miškininkas Adolfas Paleckis.
Primename, kad Nemuno slėnyje esantis Pakarklės miškas yra vertinamas kaip vienas patraukliausių turizmo arealų šalyje ir daugiau nei pusę šimtmečio buvo priskirtas IIB rekreacinių miškų grupei, tačiau 2016 m. dalis miško (apie 110 ha) buvo priskirta IV – ūkinių miškų – grupei. Šis pokytis, pasak vietinių, ir yra didžiausias stimulas karjero vystytojams vykdyti veiklą, nors niekas negali pateikti aiškių argumentų, kodėl vaizdingas miškas tapo ūkinės veiklos zona.
Pozicija: viceministras K. Šetkus tikino, kad pirmiausia reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Gyventojų iniciatyvos
Iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Pakarklės mišką“ atkreipė dėmesį, kad prieš karjero vystymą buvo surinkta keli tūkstančiai gyventojų parašų. Jau esamas karjeras prastina gyvenimo kokybę, tad, jei žvyras būtų kasamas dar didesnėje teritorijoje, esą iš vis nebūtų galimybės normaliai gyventi.
„Dėl karjero kreipėmės visur: į seniūniją, savivaldybę, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas, prezidentūrą, bet visi klausimo sprendimą permeta vieni kitiems. Mums buvo sakoma, kad karjeras bus tik vienoje kelio pusėje, dabar matome, kad nori plėstis ir kitur. Jau dabar padaryta žala gamtai. Štai Karklės upelis yra išgilintas iš išplatintas, reguliuojamas vandens lygis, nors tai daryti draudžiama, čia nebeliko upėtakių. Netoli gyvenantys žmonės dėl karjero neturi pakankamo vandens slėgio. Be to, gadinami keliai. Iš tokio karjero žmonėms jokios naudos nėra“, – problemas vardijo iniciatyvinės grupės narys Egidijus Kasiulevičius.
Kiti vietos gyventojai antrino, kad kova vyksta ne vienus metus. Jei kažkur pasiseka, verslininkai ieško kitų būdų plėtoti karjero projektą.
Savininkai numatę, kad ateityje karjeras užims apie 100 ha ploto.
„Bendruomenės pozicija – neginčijama. Mes nenorime karjero, o norime aplinkos, kuria galima džiaugtis, nes kitoje gatvės pusėje jau turime karčios patirties. Žmonės priversti gyventi burzgiant buldozeriams, nuolat kyla triukšmas ir dulkės. Dabar planuojamas karjeras sutrikdytų daugelio žmonių gyvenimą, nes vieni čia gyvena, kiti turi poilsio sodybas“, – kalbėjo vietos gyventoja Monika Sadauskaitė-Pocė.
Moteris pasakojo, kad dėl karjero klausimų Pakarklės miške buvo rengiamas ir mitingas, įvairioms institucijoms nusiųsta daugybė raštų su priekaištais, kad niekas neinformavo žmonių.
„Net negaliu išvardyti, kiek ir kokioms institucijoms mes tų raštų prirašėme. Konsultuotasi ir su teisininkais. Vienu momentu jau buvome pagalvoję, kad viskas bus gerai, tačiau paaiškėjo, jog dar reikės daug ką padaryti, kad kaimynystėje nebūtų karjero“, – teigė iniciatyvinės grupės narė.
Paklausus, ar vyko koks nors pokalbis su karjerą plėtoti norinčios bendrovės „Rizgonys“ atstovais, vietos gyventojai tikino, kad verslininkai į bendruomenę patys nesikreipė. Tiesa, viename nuotoliniame susirinkime, kuriame situaciją aiškinosi Seimo nariai, pasisakė ir karjerų kasėjai. Jie bandė įrodyti, kad tokia veikla – draugiška aplinkai, nes esą naudojamos naujos technologijos, vėliau atsodinami miškai.
„Mums rodė labai gražius paveiksliukus, kaip žvyro karjerai Lietuvoje įrengti, kokios rekreacinės erdvės, bet mūsų tai neįtikino. Pati bendruomenė „Rizgonių“ atstovams taip pat ne kartą rašė ir gavome atsakymą, kad jie pagal įstatymus atliko tyrimus, laiku pateikė PAV ir pan., nors realios diskusijos taip ir nebuvo“, – nurodė M. Sadauskaitė-Pocė.
Iniciatyva: gyventojai renka parašus, kad kaimynystėje nebūtų žvyro karjero. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Savivaldybės pozicija
Kauno rajono savivaldybė aiškino, kad 2023 m. pabaigoje gavo bendrovės „Rizgonys“ parengtą Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto (Batniavos sen., Naujienos k.) planuojamos ūkinės veiklos PAV programą.
Administracijos atsakingi specialistai išnagrinėjo šią programą ir pateikė pastabas PAV rengėjams ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri priima sprendimus dėl galimybių vykdyti ūkinę veiklą.
Ūkinę veiklą „Rizgonys“ planuoja vykdyti Naujienos kaime, 28 ha teritorijoje, iš kurios 10 ha yra žemės ūkio paskirties laukymės, 18 ha – miško paskirties.
Specialistai aiškino, kad rajono savivaldybės pozicija dėl naudingųjų iškasenų eksploatavimo gamtiniu, kultūros paveldo ir kitais požiūriais jautriose vietose nesikeičia: kiekvienu atveju sprendimai priimami atsižvelgiant į teisės aktus, viešąjį interesą, bendruomenės nuomonę, specialistų išvadas. Kauno rajono savivaldybė ir toliau laikosi neigiamos pozicijos dėl galimybių kasti naudingąsias iškasenas miško teritorijoje.
Kauno rajono savivaldybė taip pat ne pirmą kartą ieško teisinių argumentų, kaip apginti mišką. Susitikime dalyvavęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis priminė, kad savivaldybės taryba dar 2021 m. balandžio 20 d. yra nepritarusi verslininkų planams plėtoti ūkinę veiklą į Pakarklės miško teritoriją patenkančiose vietose, 7,7 ha teritorijoje.
„Dabar savivaldybė pritarė karjero vystymui tik žemės ūkio paskirties teritorijoje, nes dar neturime teisinių argumentų, kodėl galėtume nepritarti tam šioje teritorijoje. Vis dėlto žinome, kad dėl šios vietos yra kreiptasi ir į urėdus. Jei jie pripažintų, kad sodinukai – miško žemėje, turėtume argumentų ir ten neleisti. Miško teritorijoje vystyti karjerą rajono savivaldybė neleidžia“, – teigė A. Nesteckis.
Jis tikino, kad žmonės nepasitiki karjero vystytojais, nes visai netoli yra buvęs karjeras, kurio teritorija taip ir nebuvo atsodinta mišku, nesutvarkyti keliai ir nuo karjero eksploatavimo likę šlaitai.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Atvyko viceministras
Šią savaitę dėl Pakarklės miško karjero su gyventojais susitiko ir Aplinkos ministerijos atstovai. Jie ragino sulaukti galutinių PAV išvadų, kokią įtaką aplinkai darytų karjeras.
„Tikrai matome, kad susidomėjimas šia tema – didžiulis. Žiūrime į šį atvejį pro didinamąjį stiklą ir norime iki galo išanalizuoti situaciją. Mūsų vizito tikslas – išgirsti, kaip bendruomenė vertina šią teritoriją, ir tada priimti sprendimus. Jie tikrai bus priimti, tačiau nereikia užbėgti įvykiams akių, nes šiuo metu kaip tik atliekamas PAV, kuris susideda iš skirtingų elementų. Vienas jų – įvertinti teritorijos būklę, kuri keičiasi, nes yra pasodinta genetinių sodmenų, kurie tikrai turi reikšmę. Tad reikia viską įvertinti iš naujo“, – prieš susitikimą su Kauno rajono gyventojais kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Priminus, kad vietos bendruomenė kelerius metus laukia sprendimo dėl Pakarklės miško kategorijos keitimo, tačiau jo vis dar nėra, viceministras laikėsi pozicijos, kad tai padarius nebūtinai padidėtų miško apsauga.
„Reikėtų atskirti kategorijos keitimą ir galimą karjero eksploatavimą. Pakeitus kategoriją, šis klausimas visiškai neišsispręstų; yra ir kitų būdų. Kategorijos keitimas paprastai užtrunka kelerius metus. Jei norima greitesnio rezultato, reikia peržiūrėti sklypus ir pakeisti jų paskirtį. Dabar formaliai karjerai gali būti. Ruošiamės pakeisti teritorijas į genetinių sodmenų žemes, tad visos apimties sklypai taptų miškais“, – pridūrė K. Šetkus.
Jis aiškino, kad žemės gelmių eksploatavimas yra svarbiau nei miško žemės, išskyrus griežtai saugomas, tačiau PAV įvertina skirtingas dedamąsias, taigi aplinkybė, kad žemės sklypas bus skirtas genetiniams sodmenims, gali būti suteikti pranašumą.
„Karjeras gali būti tik ten, kur išžvalgyta teritorija, o ne bet kur. Jis gali būti tiek miške, tiek dirbamojoje žemėje. Svarbiausia, kad, pabaigus karjerą eksploatuoti, būtų atkuriamas miškas. Tačiau PAV ir reikalingas tam, kad būtų aiškiai išdėstyta, ar konkrečioje teritorijoje karjeras gali būti“, – sulaukti galutinio PAV vertinimo, kuris galėtų būti per pusmetį, dar kartą paragino aplinkos viceministras.
„Kauno diena“ viešai nurodytais kontaktais susisiekė su karjerą valdančios bendrovės „Rizgonys“ vadovu Artūru Pempe ir norėjo pasikalbėti apie Pakarklės miško karjerą, tačiau įmonės vadovas atsisakė pateikti kokį nors komentarą.
Naujausi komentarai