Lėmė kelios priežastys

Primename, kad Neveronys buvo pasirinkti dėl strategiškai patogios seniūnijos vietos: netoliese veikia regioniniai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, į kuriuos vežamos surinktos maisto ir virtuvės atliekos galutinai sutvarkyti. Tai leidžia efektyviai organizuoti paslaugą, sumažinant patiriamas atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas.

Be to, Neveronių seniūnijoje yra tiek daugiabučių, tiek individualių namų, todėl įgyvendinant bandomąjį projektą bus gaunami duomenys apie maisto ir virtuvės atliekų surinkimo kiekius pagal atskirus srautus: bus galima išskirti, kiek nurodytų atliekų pašalina individualių namų gyventojai ir koks kiekis surenkamas iš daugiabučių namų.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės, surinkta informacija padės įvertinti mišrių komunalinių atliekų susidarymo pokytį, atliekų rūšiavimo efektyvumą, įtaką mišrių komunalinių atliekų susidarymui namų ūkiuose ir priimti sprendimus plėtojant paslaugą kitose Kauno rajono teritorijose.

Seniūnijos teritorijoje yra trylika konteinerių aikštelių. Jose buvo pastatyti bendro naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai, kuriais gali naudotis daugiabučių namų gyventojai.

Maisto atliekų surinkimas yra apaugęs mitais ir baimėmis, todėl ypač svarbu tinkamai komunikuoti su gyventojais. „Tenka apgailestauti, kad net teigiami pavyzdžiai sunkiai padeda įveikti išankstinį gyventojų nusistatymą, todėl buvo pasirinktas bandomasis variantas – diegti maisto ir virtuvės atliekų atskiro surinkimo sistemą vienoje stiprią bendruomenę turinčioje gyvenvietėje“, – dar vieną priežastį įvardijo Kauno rajono mero patarėjas Algirdas Reipas.

Tikimasi, kad atsakingas gyventojų elgesys ir bendruomenės reiklumas aplinkos kokybei pasitarnaus skleidžiant gerąją patirtį kitose seniūnijose.

„Džiaugiamės, kad pavyko nupirkti kokybiškų maisto ir virtuvės surinkimo konteinerių. Kartu įteikėme lankstinukų su informacija, kaip tinkamai rūšiuoti ir paruošti biofiltrus. Vis dėlto gyventojams kyla įvairių klausimų, todėl paprašėme atliekų surinkimo sistemos administratoriaus Kauno rajono komunalinių paslaugų centro (KPC) vadovus patobulinti įstaigos interneto svetainę ir feisbuko paskyrą, kad žmonės galėtų gauti daugiau informacijos“, – sakė A. Reipas.

Priemonės: gyventojams buvo išdalyta 850 konteinerių, kartu su jais gyventojai gavo ir kibirėlius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sklandus pasirengimas

Rengiantis bandomojo projekto startui, pernai Neveronių seniūnijos gyventojams (individualioms namų valdoms) buvo išdalyta 850 konteinerių, skirtų maisto ir virtuvės atliekoms. Kartu su konteineriais gyventojai gavo ir kibirėlių, kad minėtas atliekas namuose būtų patogu rinkti.

Seniūnijos teritorijoje yra trylika konteinerių aikštelių. Jose buvo pastatyti bendro naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai, kuriais gali naudotis daugiabučių namų gyventojai.

Kyla nemažai klausimų

Pasak mero patarėjo, gyventojams dažnai būna neaišku, į kokius maišelius reikia dėti maisto atliekas. „Specialių bioskaidžių arba popierinių maišelių nereikia naudoti. Daugiabučių gyventojai maisto ir virtuvės atliekas privalo dėti į prekybos centruose įsigytus plastikinius arba popierinius maišelius. Šis reikalavimas ypač svarbus, nes be maišelių konteineriai greitai užsiteršia, užteršiamos konteinerių angos ir net išorė. Prie tokių konteinerių vėliau nesinori net prieiti“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Maisto atliekų surinkimas yra apaugęs mitais ir baimėmis, todėl ypač svarbu tinkamai komunikuoti su gyventojais.

Privačių namų gyventojai, A. Reipo žodžiais, gali dėti maisto ir virtuvės atliekas tiek į maišelius, tiek pilti palaidas į konteinerius, nes jie patys juos ir prižiūri. „Vis dėlto patarčiau dėti atliekas į prekybos centruose įsigytus maišelius. Tai leis jaustis švariau ir saugiau. Taip pat nereikėtų laikyti maisto atliekų ne maišeliuose ilgiau kaip tris dienas, antraip konteineriuose šiltuoju metų laiku gali įsiveisti musių lervų“, – argumentavo mero patarėjas.

Nerimauti nereikėtų

Dar viena iš išankstinių nuostatų – maisto atliekų skleidžiamas kvapas. A. Reipas nuramino: maisto ir virtuvės atliekų konteineriai pagaminti iš antiseptinių savybių turinčio plastiko ir turi perforuotų skylučių, todėl juose nevyksta puvimas.

„Be to, yra atskiras skysčių surinkimo rezervuaras, kad į atliekas patektų oro. Konteineriai turi biofiltrą, kuriame yra gerųjų bakterijų, valančių visą iš konteinerio išeinantį orą nuo teršalų ir kvapų, – pabrėžė mero patarėjas. – Šių priemonių pakanka, kad maisto ir virtuvės atliekas galėtume surinkti saugiai.“

Pasak A. Reipo, žmones stebina, kad popierinius rankšluosčius ir servetėles, kurias naudojame indams valyti ir rankoms nusišluostyti, irgi reikia mesti į maisto atliekų konteinerį. „Daugelis šeimininkių popierinius rankšluosčius naudoja, nes jie padeda išvengti riebalų pylimo į nuotekų surinkimo sistemas. Konteineriuose jie puikiai sugeria drėgmę ir taip mes padidiname panaudoto popieriaus perdirbimo galimybes“, – patikino pašnekovas.

Algirdas Reipas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek sukaupiama

Tyrimai rodo, kad per metus vienam gyventojui tenka maždaug 130–140 kg maisto ir virtuvės atliekų. Tai nėra, kaip daugelis galvoja, vien maistas, bet ir maisto ruošimo atliekos, netinkami vaisiai, uogos.

„Į šiuos duomenis neįtraukta tai, ką gyventojai kompostuoja namų ūkiuose ir ką mes labai raginame gyventojus daryti. Šie milžiniški organinių medžiagų kiekiai galėtų būti panaudojami energijos ir komposto gamybai, o ne kauptis Lapių sąvartyne, kurio kvapai vietos gyventojų tikrai nedžiugina“, – pabrėžė pašnekovas.

Vidutinė 3–4 asmenų šeima per metus sukaupia apie 0,5 t tokių atliekų. Sąžiningai rūšiuojantys gyventojai pripažįsta, kad mišrių komunalinių atliekų praktiškai nesusidaro ir už atliekų tvarkymą reikia mokėti žymiai mažiau.

Taikys sankcijas

Daugelis gyventojų rūšiuoja atsakingai. Kokių priemonių žadama imtis prieš tuos, kurie to nedaro? „Pirmiausia kalbėsimės, rodysime rūšiavimo aplinkosauginę ir ekonominę naudą. Komunalinių paslaugų centro darbuotojai intensyviau tikrins komunalinių atliekų konteinerius ir jeigu juose ras pakuočių arba maisto atliekų, jie nebus tuštinami, kol gyventojai šių atliekų neišrūšiuos“, – sankcijas vardijo A. Reipas.

Mero patarėjas tvirtino, kad šiuo metu dalis gyventojų nerūšiuoja ir pakuočių atliekų, todėl jeigu jie neištrauks tuštinti pakuočių konteinerių, jiems bus taikomas dvigubas tarifas už mišrias komunalines atliekas.

„Pasitaiko, kad po švenčių susidaro daugiau pakuočių ir jos netelpa į konteinerius. Tokiais atvejais galima pakuočių atliekų išvežimo dienomis palikti plastikinius maišus su išrūšiuotomis pakuočių atliekomis ir jie bus paimti“, – patikino savivaldybės atstovas.

Plės kitose seniūnijose

Paklaustas, ar Kauno rajono savivaldybė plės maisto atliekų surinkimą kitose seniūnijose, jei Neveronyse eksperimentas nepavyks, V. Reipas tvirtino, kad tokio scenarijaus net nesvarsto.

„Maisto ir virtuvės atliekų surinkimas yra privalomas visose urbanizuotose Lietuvos teritorijose. Dauguma gyventojų puikiai rūšiuoja atliekas, todėl, tikiu, šis įprotis taps natūralia aplinkosaugos kultūros dalimi. Kauno rajono žmonės yra labai pilietiški, jie moka puoselėti savo kraštą ir tausoti gamtą, todėl, tikiu, ir šioje srityje rodysime lyderystę“, – sakė pašnekovas.

Eksperimentas Neveronių seniūnijoje atliekų tvarkymo sistemos administratoriui padės geriau organizuoti procesą, suvokti rizikas ir išmokti jas valdyti.

Atsižvelgiant į bandomojo projekto rezultatus, atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas pakaunėje bus plėtojamas palaipsniui, plečiant paslaugų teikimo apimtį ir kitose Kauno rajono teritorijose.