2021 m. padidėjo tik meningokokinės infekcijos (nuo B tipo) skiepijimo apimtys 1 metų amžiaus vaikų grupėje – 2 proc., o rotavirusinės infekcijos skiepijimo apimtys iki 1 m. vaikų amžiaus grupėje – nepakito.

Vaikų skiepijimo apimčių lygis mažesnis nei 90 proc.

Siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslai Lietuvoje ir Europos regione, siekiant išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.

2021 m. Kauno apskrityje pakankamos skiepijimo apimtys buvo vaikų iki 1 m. amžiaus grupėje skiepijant nuo tuberkuliozės – 95,7 proc. ir 1 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo hepatito B – 90,7 proc. Visose kitose devyniose kategorijose iš 11 skiepijimo apimtys buvo nepakankamos. Didžiausias skiepijimo apimčių sumažėjimas stebimas 12 m. amžiaus mergaičių grupėje skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso, apsaugančio nuo gimdos kaklelio vėžio, 7 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo difterijos, stabligės ir kokliušo bei 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijant nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito.

Mažėja pasitikėjimas skiepais?

Nepakankamam ar mažėjančiam skiepijimo apimčių mastui turi įtakos keletas veiksnių. Vienas pagrindinių veiksnių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais. Kaip rašoma pranešime, dėl neteisingo supratimo apie skiepijimą visuomenė nebepasitiki skiepijimo nauda, ėmė nepasitikėti mokslu ir bijoti galimo nepageidaujamo poveikio. Šį padidėjusį baiminimąsi lemia keletas veiksnių: patikimos informacijos stoka ir, tam tikrais atvejais, nepasitikėjimas esamos informacijos teikėjais, nepakankamas supratimas apie skiepijimo naudą pavieniams asmenims, palyginti su nauda visuomenei bei klaidinančios informacijos kurstomi ginčai žiniasklaidoje apie vakcinų saugumą. Kadangi dėl ilgalaikio skiepijimo sumažėjo ligų, kurių galima išvengti skiepijant, gyventojams nepakankamai gerai žinomas esminis skiepijimo vaidmuo, apsaugant gyvybę ir kokia rizika kyla nesiskiepijant. Mažėjant skiepijimo apimtims, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir kyla grėsmė vėl grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios valdomos profilaktiniais skiepais, tačiau seniai pamirštos, kaip pvz. poliomielitas ar net galimi jų protrūkiai, pvz. tymų.

Atkreipiamas dėmesys, kad planiniai skiepijimai valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu vykdomi nepertraukiamai, nėra atidedami ir privalo būti atliekami laiku, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų srautų valdymą.

Visais atvejais dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.