Adrenalino mėgėjų šuoliai su virve nuo tilto: tarp pasiryžusių – ir 70-metį perkopusi senjorė

Vienas šuolių organizatorių Linas Ramoška portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad paskutiniam birželio sekmadieniui buvo užsiregistravę apie šimtas žmonių. Norinčių daug, smalsuolių – dar daugiau.

Emocija šuolio metu tikrai yra stipri. Matyti nuo savęs tolstantį tiltą – įsimenantis vaizdas.

Dvejojančių pasitaiko, bet tarp jau užsiregistravusiųjų ir neišdrįstančiųjų nušokti būna vos po vieną per mėnesį.

Vieni prieš šuolį labai nekalbūs, kitų nesinori trukdyti. Nušokusieji ant tilto nebeužkeliami. Apačioje prie pakibusių šuolininkų priplaukiama su valtimi, ir ja padeda pasiekti krantą.

L. Ramoškos pirmasis šuolis su virve buvo iš 12 metrų aukščio, šis tiltas – 32 metrų aukštyje. Kuo aukščiau, tuo geriau, nes ne taip baisu. Bet, kaip akcentavo L. Ramoška, bijo visi.

„Emocija šuolio metu tikrai yra stipri. Matyti nuo savęs tolstantį tiltą – įsimenantis vaizdas. Propaguoju ne vieną ir ne du ekstremalius sportus, bet galiu pasakyti, kad kiekvieno šuolio metu emocija visuomet yra stipri, o ypač pirmąkart. Ir logiški argumentai, kad jau daug žmonių yra šokę, kad tai yra saugu, neveikia. Tai yra toks dalykas, kai tiesiog reikia imti ir daryti, nes baimė nepraeis“, – kalbėjo kaunietis. 

Šuolis su virve – vasaros pramoga, bet baigiantis sezonui pasitaikė, kad pradėjo snigti, tad L. Ramoška yra išbandęs ir šuolį sningant. „Savotiškas jausmelis“, – emociją bandė apibūdinti kaunietis ir pridūrė, kad krisdami žemyn žmonės lietaus dažniausiai net nejaučia, nes, kaip juokavo, jų dėmesys būna nukreiptas truputėlį kitur.

„Šokti leidžiame ne jaunesniems nei šešiolikos metų, su sąlyga, kad šalia bus tėvai“, – kalbėjo L. Ramoška, prisiminęs atvejį, kai iš Plungės atvažiavusi šeima apsisuko atgal, kai mama savo akimis pamatė, kam pasiryžo atžala, ir tam pasipriešino.

Stengiamės kuo daugiau informacijos pateikti savo svetainėje ar nukreipiame pažiūrėti į vaizdo įrašus, kaip viskas vyksta, ir ko gali tikėtis.

Buvo atvejis, kai sūnus, pastovėjęs ant tilto krašto, taip ir neišdrįso nušokti, o tėvas viešai jį dar ėmė gėdinti: „Aš tavimi nusivyliau, kur dingo ta tavo drąsa“.

Vyriausia kliente jis įvardijo septyniasdešimtmetį perkopusią senjorę. Ją atlydėjo proanūkės, tačiau jos šokti nebūtų galėjusios, net jei ir būtų labai norėjusios – buvo per jaunos. Dėl senjorės šuolio kliūčių nebuvo.

L. Ramoška, paklaustas apie suorganizuotų kitiems šuolių skaičių, vaizdžiai sakė, kad „numetęs yra jau daugiau kaip septynis tūkstančius“, tačiau iš tiesų prie šuolininkų prieš šuolį net neprisiliečiama.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Apie tai, kad atvykusį adrenalino žmogų, bet nedrįstantį pasiryžti kryčiui, vertėtų stumtelti, L. Ramoška net nesvarsto. „Tai neįmanoma, nesaugu. Išsigandęs žmogus nesąmoningai ima gintis. Jis gali griebti mane už rankos. Be to, stumiamas žmogus pakankamai neatsispirtų nuo turėklo, jis gali užkliūti už jo. Tai nesaugu“, – sakė vyras.

Šokant su virve kiekvienas šuolis ir filmuojamas.

Specialistai vis dar sulaukia klausimų, ar tikrai nenukrisiu, ar virvės atlaikys. Atsakymus į tokius ir panašius klausimus iš anksto pateikia siųsdami registracijos patvirtinimą.

„Dažniausiai žmonės tai daro vieną kartą arba kartą metuose, ir pirmas kartas dažniausiai kelia klausimų. Stengiamės kuo daugiau informacijos pateikti savo svetainėje ar nukreipiame pažiūrėti į vaizdo įrašus, kaip viskas vyksta, ir ko gali tikėtis“, – teigė L. Ramoška.