Iškalbinga statistika
Tokią tendenciją lemia tai, kad ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūraliosios ganyklos sudaro lygiai pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos, kad ūkininkavimo tradicijos yra senos ir gilios. Be to, čia vyrauja našiausiai dirvožemių grupei prisiskiriamas dirvožemis – jo našumas 8,2 balo didesnis nei šalies vidurkis.
Šiuo metu Kauno rajone registruoti 2 434 ūkiai: ūkininkauja 1 544 vyrai ir 890 moterų. Augalininkystės kryptį yra pasirinkę 1 410 ūkių, 245 specializuojasi gyvulininkystėje, 747 ūkiai yra mišrūs, po 8 ūkius užsiima žuvininkyste ir žemės ūkiui būdingų paslaugų veikla, 4 – miškininkyste.
Palyginti su 2022 m., šiemet registruotų ūkių sąrašas pailgėjo 40 pozicijų, 2021 m. taip pat fiksuotas, nors ir mažesnis (21 ūkiu), augimas. Dar labiau džiugina faktas, jog pakaunėje gausėja jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) skaičius. Šiuo metu pakaunėje darbuojasi 491 jaunasis ūkininkas, arba 17 daugiau nei pernai, o jaunųjų ūkininkų ūkių skaičius sudaro 20 proc. visų registruotų ūkių.
Abipusis bendradarbiavimas
„Smagu, kad kuriasi nauji ūkiai, bet ne mažiau džiugu, kad į ilgametes tradicijas turinčius šeimos ūkius (Galminų, Dirmeikių, Rudinskų ir kt.) sėkmingai įsitraukia ir jas puoselėja jaunoji karta. Jaunieji pakaunės ūkininkai aktyvūs, matomi ir girdimi, jais pasitiki ūkininkai. Pavyzdžiui, vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Babtų seniūnijos ūkininkė Regina Bernotienė šiais metais itin aktyviai atstovavo pieno ūkiams, kilus pieno supirkimų kainų krizei. Dėkojame Kauno rajono savivaldybės vadovams, kurie išties supranta žemės ūkio sektoriaus svarbą, skiria daug dėmesio palankiai ūkininkavimo aplinkai kurti, ištiesia pagalbos ranką, kai žemdirbių triūsą nubraukia gamtos stichijos“, – pabrėžė Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Nuotaika: ūkininkai džiaugėsi galimybe susitikti, pabendrauti, pasidalinti pasiekimais. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Kuriant palankią aplinką ūkininkauti dėmesys šiuo metu telkiamas į melioracijos sistemų atnaujinimą. Kauno rajono savivaldybėje sausinami (drenuojami) beveik 72 tūkst. ha, arba 48 proc. savivaldybės teritorijos, tačiau sistemų nusidėvėjimas – didesnis nei 73 proc., joms atnaujinti reikėtų apie 40 mln. eurų. Problemai spręsti Kauno rajono savivaldybės vadovai kartu su žiedinių savivaldybių merais inicijavo ir pateikė rezoliuciją dėl Melioracijos fondo steigimo, pasiūlė konkrečias priemones, kaip sukurti stabilų ilgalaikį fondą, tiesiogiai nukreiptą į melioracijos sistemų atnaujinimą.
„Džiaugiamės, kad mūsų krašto ūkininkai yra ilgamečiai savivaldybės partneriai, jie aktyviai įsijungia į vietos bendruomenės gyvenimą, yra patikimi seniūnų ir seniūnaičių ramsčiai tvarkant aplinką, kelius, organizuojant renginius ir šventes. Todėl labai džiugu, kad tradiciškai susirenkame į ūkininkų apdovanojimų renginį, kuris leidžia pamatyti, kaip sėkmingai ūkininkaujama mūsų krašte, kaip sprendžiamos kylančios problemos, modernizuojami ūkiai, diegiamos inovacijos, kad kartu galime pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pabendrauti“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Už ilgametį bendradarbiavimą V. Makūnas dėkojo KRŪS garbės pirmininkei Genutei Staliūnienei, pasidžiaugė konstruktyviu bendradarbiavimu su dabartiniu pirmininku. „Abipusis pasitikėjimas ir bendravimas leidžia žinoti, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai, kokie klausimai yra aktualūs. Džiaugiamės, kad žemdirbiai tęsia kooperacijos idėjos palaikymą, trumposios maisto grandinės plėtojimą, aktyviai įsitraukia į žemės ūkio kooperatyvų „Lietuviško ūkio kokybė“ ir „Pienas LT“ veiklą. Vertiname visus: tiek stambiuosius mūsų ūkininkus, įsitvirtinusius ir įleidusius šaknis Kauno rajone, tiek jaunuosius, stiprias pozicijas išlaikančias žemės ūkio srityje dirbančias įmones: „Lytagra“, Daugėliškiai, EWA, „Linas Agro“ ir „Rovaltros“ Kauno filialai“, – sakė meras.
Nugalėtojų pakyla
Menų inkubatoriaus salėje tvyrant šventiškai nuotaikai priartėta prie kulminacinio momento – paskelbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2023“ Kauno rajone nugalėtojai.
Pirmoji vieta komisijos sprendimu pripažinta Andriui Rudinskui iš Kikonių kaimo (Babtų seniūnija). „Ūkininkavimas, matyt, man yra įgimtas, kitur savęs neįsivaizduoju“, – patikino laureatas. Žinomo ūkininko Leono Rudinsko sūnus taip pat pasirinko augalininkystės sritį, augina grūdinius augalus ir cukrinius runkelius. Ši kultūra naudinga sėjomainai, leidžia išlaikyti samdomus darbuotojus visus metus.
Šiuo metu Kauno rajone registruoti 2 434 ūkiai: ūkininkauja 1 544 vyrai ir 890 moterų.
Jaunasis ūkininkas taiko modernias technologijas, bearimę žemdirbystę, tikslųjį tręšimą, dirvožemį tausojančią pavyzdinę agronomiją, aplinkai tausoti yra įrengęs išmaniąsias naftos gaudykles.
Ūkyje akį traukia modernūs pastatai, šiuolaikiška technika. Andrius dalyvauja VDU Žemės ūkio akademijos moksliniuose tyrimuose, yra aktyvus KRŪS ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, aktyviai prisideda prie labdaringų projektų.
Artimieji ir pažįstami apie antrosios vietos laimėtoją Rimą Norų visai rimtai sako, kad jis užaugo avilyje. Su bitutėmis draugavo jo senelis, tėvai, todėl ir Rimas nuo mažų dienų žinojo, kad seks jų pėdomis. Šiandien Norų ūkis ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje garsėja lazdynų plantacija, kuri Macijauskų kaime (Alšėnų seniūnija) užima 16 ha, mat Rimas – pirmasis Lietuvoje ėmėsi tokios veiklos. Dabar šalyje esama apie 2 tūkst. ha lazdynų plantacijų, prie nemažos dalies jų ranką yra pridėjęs Alšėnų seniūnijos ūkininkas.
„Anksčiau auginau 18 rūšių lazdynus, o šiuo metu apsiriboju 4–5, kurios yra perspektyviausios, riešutų branduoliai stambūs, neturi luobelės“, – sakė R. Norus. Šie augalai jį žavi tuo, kad nebijo šalčių, karščių ir kitų gamtos stichijų. Pavasarį jis nuo žemės surinko kelias tonas riešutų ir jų kokybė buvo puiki.
Idėją imtis tokios veiklos pasufleravo bitutės. Pasak Rimo, geras bitininkas žino, kad lazdyno žirginėlių žiedadulkės pavasarį būna pirmasis bitučių maistas. Bičių avilius Norai laiko daugiau kaip dešimtyje skirtingų Lietuvos vietų: Kauno, Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonuose. Per vasarą ne kartą juos perveža į vis kitas vietas, kuriose gausiau žydi įvairūs augalai, todėl gali pasiūlyti įvairių rūšių, kvapų ir spalvų medaus.
O štai trečiosios vietos laimėtojų Rolando ir Irenos Šimkų natūrinis ūkis – palyginti mažutis: 1,6 ha plote veši šilauogės, o 5–7 ha auginamos kanapės. Simboliška, bet net gatvė, kuri veda į Šimkų valdą Pakalniškės kaime (Lapių seniūnija), vadinama Ūkininkų. Prieš kurį laiką palikę gerus vadovų postus, Šimkai išplėtojo žemės ūkio verslą – įveisė ir moderniai įrengė šilauogyną, perdirbimo cechą ir 12,5 kW saulės elektrinę.
Natūrinio ūkio šilauogės turi nacionalinės kokybės produkto sertifikatą. Uogas Šimkai pristato vartotojui, tiekia mažmeninei prekybai ir prekiauja savo interneto parduotuvėje. „Stengiamės realizuoti kuo šviežesnę produkciją, jei uogų lieka – spaudžiame sultis, liofilizuojame, verdame uogienę. Iš kanapių spaudžiame aliejų, gaminame druską ir arbatą“, – pasakojo I. Šimkuvienė.
Jauniausia: šventėje dalyvavo ir R. Bernatonienės trijų mėnesių dukrytė. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Dovanų lietus
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis apdovanotas už skaitmeninių sprendimų taikymą, Rūta ir Artūras Kabašinskai – už ūkio „Šiaudinė ožka“ puoselėjimą ir edukacinių veiklų vykdymą, Vidas Kūlokas – už seniausios lietuviškos žirgų veislės saugojimą, Adelės ir Vytauto Astromskų ūkis – už „Moliūgų kiemo“ iniciatyvą, Regina Bernatonienė – už ūkio robotizavimą ir atstovavimą smulkiems bei vidutiniams pieno ūkiams.
Jaunajai ūkininkei Jovitai Žotkevičienei įteikta mero padėka, statulėlė ir bendrovės „Lytagra“ įsteigtas prizas, o Mantui Maknevičiui už pienininkystės ūkio vystymą – mero padėka, statulėlė ir bendrovės „Scandagra“ specialusis prizas – bendrovės ambasadoriaus, kovotojo su dykumų stichijomis Benedikto Vanago vardinis laikrodis. Beje, tokia pat dovana teko ir pirmosios vietos laimėtojui A. Rudinskui. „Sveikiname ūkininkus, tikruosius kovotojus su stichijomis, nenuleidžiančius rankų net susidūrus su sunkiausiais iššūkiais ir gamtos stichijomis“, – sakė „Scandagros“ regiono vadovas Karolis Meiliūnas.
Be minėtų bendrovių, prizus konkurso „Metų ūkis“ Kauno rajone nugalėtojams ir nominantams taip pat įsteigė Swedbank, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, KRŪS.
Gražvidui Rakauskui dėkota už trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimą ir įgyvendinimą, Vitai ir Mindaugui Šlapkauskams – už taikomas pažangias ūkininkavimo priemones ir inovacijas, o Čekiškės seniūnijos žemės ūkio specialistei Angutei Pakalnienei – už profesionalumą ir atsidavimą savo darbui.
Naujausi komentarai