Pakaunės geradariai: nuo verslininkų, ekologinio žygio dalyvių iki keramikės

Sudarys vartojimo dėlionę

Sakoma, kad visus žmones galima suskirstyti į du tipus. Vieni įsitikinę, kad viską privalo padaryti valdžia arba tiesiog kiti, antrieji patys kuria gerovę ir padeda kitiems. Vienas jų – žinomas verslininkas, "Kūrybos kampo 360°" įkūrėjas ir pokyčių lyderis Giedrius Bučas. Jis surengė žygį "Už švarią Lietuvą" ir kartu su bendraminčiais šešias dienas miesto ir rajono paribyje rinko bei rūšiavo šiukšles. Taip įveikė 90 km atstumą.

"Mūsų grupės dydis kinta: vieną dieną kartu su mumis keliauja vieni, kitą dieną – kiti", – pasakojo žygio iniciatorius.

Praėjusią savaitę vykusio žygio dalyviai šukavo keturias zonas – gyvenvietes, pakeles, pamiškes, zonas prie vandens – ir rinko besimėtančias šiukšles. O jų čia – kur kas daugiau nei sočiai. Iš pradžių žygyje dalyvaujantys entuziastai buvo pasiryžę rinkti ir nuorūkas, tačiau vėliau dėl jų gausos nuleido rankas. Mat įsitikino: jei jas rinks, gali nespėti nueiti suplanuotų kilometrų. "Lietuviai turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina, o juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens, – priminė G.Bučas, pastebėjęs pasikeitusį supratimą apie tai, kur dėti nuorūkas. – Anksčiau rūkančių žmonių automobiliuose buvo galima dažnai pamatyti pilną peleninę. Dabar jos – tuščios, švarios. Matyt, nuorūkas meta per automobilio langą."

Patys turime eiti ir daryti. Protingi žmonės supranta, kad aplinką kuriame mes patys.

Nuorūkos – dažniausiai pasitaikanti, tačiau ne tokia atstumianti šiukšlė kaip kai kurios, rastos žygio dalyvių. Tarp tokių – pilnos sauskelnės, pilni šlapimo bakeliai, naudojami vilkikų vairuotojų.

Visą dieną rinkę šiukšles, vakarais pasiekę stovyklos vietą žygeiviai nesėsdavo klausytis dainų prie laužo ar kitaip poilsiauti. Jie rūšiavo ir skaičiavo, svėrė surinktas šiukšles. Galutinė surinktų šiukšlių statistika bus suvesta artimiausiomis dienomis. Pagal tai vėliau bus sudaryta vartojimo dėlionė, kitaip tariant – vartotojo profilis. "Sieksime nustatyti, ką šiandien žmonės dažniausiai vartoja ir kodėl išmeta, skatinsime žmones susimąstyti, ar jie galėtų išsiversti be šių daiktų. Bandysime paskatinti diskusijas ir apie tai, kokią žalą mūsų sveikatai ir aplinkai daro besaikis vartojimas ir šiukšlinimas, galų gale, kokį mūsų paliktą kultūrinį sluoksnį ras ateities archeologai", – aiškino žygio iniciatorius.

Tikimasi, kad būsimasis vartotojo profilis padės atsakyti į kai kuriuos klausimus apie klimato kaitą. Apibendrinę žygio rezultatus, jo organizatoriai teiks pasiūlymus savivaldybėms, Vyriausybei, gamintojams, visuomenei, kaip turėtume gyventi, kad paliktume švaresnę planetą ateities kartoms.

Tiems, kurie negalėjo dalyvauti žygyje, G.Bučas siūlo tiesiog pasivaikščiojimo metu surinkti šiukšles, jas surūšiuoti, nufotografuoti ir įkelti į feisbuko grupę https://www.facebook.com/groups/uzsvarialietuva/. Čia galima įkelti ir aptiktų nelegalių sąvartynų nuotraukas su GPS koordinatėmis. "Mes pasirūpinsime, kad informacija apie nelegalius sąvartynus pasiektų reikalingas institucijas ir pasidalinsime žinia, kai tos vietos bus sutvarkytos", – skelbia žygio organizatoriai.

Giedrius Bučas

Neskirsto darbų ir žmonių

Vienos iš Ramučių bendruomenių pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė prisijungė prie žygio dalyvių rūšiuodama jų surinktas šiukšles. "Turime gyventi ekologiškai. Mane skatina ir paauglės dukros. Tarp jaunimo "Zero waste" (liet. – jokių atliekų) požiūris yra tapęs madingu. Dukros kol kas apie tai tik šneka, pačios taip elgtis pritingi, bet aš, kaip mama, turiu rodyti pavyzdį, kad paskui jos tuo pavyzdžiu sektų, – priežastis, skatinančias ją elgtis atsakingai, vardijo verslininkė. – Be to, pas mus, šalia Ramučių, statoma šiukšlių deginimo gamykla – mums ši tema labai aktuali. O visa tai taip pat susiję su vartojimu. Jei atsakingiau žiūrėsime, ką suvartojame, ką surūšiuojame ir ką išmetame, deginti mažiau reikės."

Paklausta, ar jai, verslininkei, nešvarių ir neretai dvokiančių šiukšlių rūšiavimas neatrodo atstumiančiu darbu, moteris atsakė: "Man statusas ir pareigos nelabai svarbu, pagal tai aš neskirstau žmonių, kaip ir darbų į švarius ir nešvarius."

Ramučių gyventoja nelaukia, kol ką nors padarys kiti. "Aš galvoju priešingai: mes patys turime eiti ir daryti. Protingi žmonės supranta, kad aplinką kuriame mes patys. Kartais norime, kad valdžia už mus padarytų. Bet mes turime padėti jai pamatyti, ką reikia daryti. Juk mes, vietos gyventojai, geriausiai žinome, ko reikia. Mes turime pasakyti, kaip geriausiai padaryti. Privalome patys eiti ir sakyti, o ne laukti, kol kas nors ateis ir paklaus. Be to, ir patiems reikia prisidėti", – įsitikinusi G.Varnaitė-Venskienė.

Veikli moteris yra Ramučiuose veikiančios šeimos įmonės bendraturtė. Įmonė remia Ramučių ir Karmėlavos renginius, kartu su "Virtuvės mitų griovėjais" Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje įrengė kulinarinę klasę su moderniausia buitine technika. "Matai, ko gimnazijai reikia, ir padedi. Mano verslas atsistojo ant kojų – galiu padėti. Pradedu nuo ten, kur gyvenu", – sakė pašnekovė.

Greta Varnaitė-Venskienė

Sutvarkė tvenkinio prieigas

Vienas iš Neveronių bendruomenės telkėjų – seniūnaitis Gediminas Bagdonavičius. Kelerius metus iš eilės jo iniciatyva organizuojami Neveronių tvenkinio pakrantės tvarkymo darbai, įrengtas ir apželdintas mini skveras. Seniūnaičio teigimu, sutelkti gyventojus bendriems darbams nėra labai lengva. "Reikia eiti ir įtikinėti kiekvieną žmogų. Tada turi išklausyti, koks jis užsiėmęs. Bet juk visi mes užsiėmę. Kai mes sujudome tvarkytis prieš ketverius metus, buvo pakilimas – prisijungė nemažai žmonių. Mūsų tvenkinys buvo labai apžėlęs krūmais – važiuojant pro šalį tvenkinio beveik nebuvo matyti, krūmuose būdavo pilna šiukšlių. Surengėme talkas, ėmėme visi tvarkytis. Vėliau pradėjome kartu ne tik tvarkytis, bet ir švęsti – rengti Kaimynų dienas. Tvarkyti tvenkinio pakrantes reikėjo pinigų. Padarėme rinkliavą – vietos gyventojai aukojo pinigų, pasamdėme ekskavatorių, kuris išlygino pakrantes, išvežė dumblą. Ir tvenkinys atsivėrė – visi ėmė eiti ten maudytis. Įrengėme lieptelį, suoliuką", – pasakojo G.Bagdonavičius. Pasak neveroniškio, sutvarkius tvenkinio prieigas, liko mažesnis aktyvių, kitas Neveronių viešąsias erdves linkusių tvarkyti žmonių.

"Taurakiemio seniūnijoje gyvena daug geradarių, kurie, kai reikia, ištiesia pagalbos ranką. Paminėsiu keletą. Vienas jų – jaunas įmonės savininkas Mindaugas Bernatavičius, turintis savivartę su kranu. Pernai seniūnijoje buvo keli gaisrai, po kurių jis su tuo automobiliu padėjo sutvarkyti teritoriją. Statėme seniūnijoje kryžių – jis su kranu pakėlė, varginga šeima atsivežė mobilų namelį – nuo mašinos nukėlė, kur reikia, pastatė. Ir visa tai jis daro neatlygintinai", – pasakojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Seniūnės žodžiais, be arlaviškietės keramikės Linos Mažrimienės sunku būtų išsiversti per šventes. Jos sukurti angeliukai, medaliai, kiti keramikos darbai papuošia ir seniūnijos, ir vietinėse parapijose vykstančius renginius. "Man smagu dovanoti savo kūrinius artimiems žmonėms, o vietos bendruomenė ir yra artimi žmonės. Nei įdėto laiko, nei sąnaudų tokiais atvejais neskaičiuoju. Norisi paremti vietos bendruomenę, vietos renginius. Paremiu kuo galiu – savo kūriniais", – užsiminė keramikė.

Lina Mažrimienė

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Šukevičiaus, pakaunės gyventojai yra aktyvūs: "Kauno rajone veikia palyginti daug bendruomenių, ir čia jos veikia jau seniai. Kai kurios bendruomenės rūpinasi ne tik tuo, kas vyksta jų teritorijose, bet ir savivalda. Stiprios bendruomenės sugeba suburti gyventojus bendriems darbams. Tokių bendruomenių nereikia raginti veiklai – jos pačios ragina mus, savivaldos atstovus."

Š.Šukevičiaus teigimu, prieš pusantrų metų seniūnijose įdarbinus bendruomenės veiklos administratorius, kurį laiką buvusi kiek pasyvesnė bendruomenių veikla vėl suaktyvėjo.