- Vereta Rupeikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
-
Gražiausios pakaunės sodybos – sukurtos pačių šeimininkų
Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas. Tiesa, pirminę atranką įvykdo seniūnijos – šiemet komisija vasarą aplankė ir įvertino 33 atrinktas konkurso dalyves, bet nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti įpusėjus rudeniui.
Privatus grožis visiems. Taip galima pavadinti sodybas, kurių šeimininkai rūpinasi, ką pamatys praeiviai, pažvelgę į jų kiemą. Gražiausių sodybų konkursai skatina pasitempti ne tik nominantus, bet ir kaimynus.
Vertinamas saikingumas
Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas. Tiesa, pirminę atranką įvykdo seniūnijos – šiemet komisija vasarą aplankė ir įvertino 33 atrinktas konkurso dalyves, bet nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti įpusėjus rudeniui.
"Šiemet kone visos sodybos, kurias aplankėme, yra labai racionaliai suplanuotos, suskirstytos zonomis. Anksčiau būdavo atvažiuoji ir matai, kad šeimininkai vergauja sodybai su grėbliuku ir pincetuku rankose", – pasakojo komisijos narė, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė architektė Irena Bertašiūtė.
Pasak jos, šiemet buvo matyti, kad žmonės sodybose išties gyvena, o ne eksponuoja savo kiemus. Augalų sodybose – ne tiek ir daug, kiek būdavo matoma per ankstesnius konkursus. Dauguma jų – daugiamečiai, reikalaujantys mažiau priežiūros, žemė aplink juos apipilta žvirgždu ar mulčiu – kad kuo mažiau reikėtų darbuotis. "Įvairovės yra, tačiau saikingai, tik vienas kitas žydintis vienmetis augalas. Sodybos švarios, gražios, jaukios – tuo ir paperka", – dėstė I.Bertašiūtė.
Jos pastebėjimu, kiemuose panaudoti mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, pavėsinės, ne butaforinės, o iš tiesų yra naudojamos. Architektę žavi tai, kad nebijoma prie pat gėlyno sukasti lysves ir auginti daržoves – jų pasiskinti nereikia bėgti kažkur į laukus.
"Šiemet seniūnijos net ir nesiūlė vertinti sterilių, išpuoselėtų sodybų, kur nėra vietos nei vaikui pažaisti, nei suaugusiajam pasivaikščioti ar pagulėti", – pasakojo I.Bertašiūtė.
Profesionalų darbas nedomina
Pakaunės sodybas išvažinėję vertinimo komisijos nariai maloniai stebėjosi, kad prie sodybų nebematyti betoninių tvorų. "Jei tvora ir aukšta, ji arba ažūrinė, arba gyvatvorė. Nematėme "gardų" su labai aukštomis tvoromis", – atkreipė dėmesį I.Bertašiūtė.
Architektė gyrė, kad žmonės jau linkę investuoti ir į apšvietimą kieme. Anksčiau viso labo saulės elementais maitinamos lemputės būdavo susmaigstytos apie takus. Šiemet teko matyti ne tik apšviestus kiemus, bet ir apšviestus atskirus kiemo elementus – augalus ar mažąją architektūrą. "Teko matyti gražių pastatomų lauko šviestuvų. Tamsiu paros metu aplinka atsiskleidžia naujai", – neabejojo pašnekovė.
Komisijos nariai tikina, kad vertina tas sodybas, kurias kūrė patys šeimininkai, o ne samdė profesionalius aplinkos dizainerius.
"Jei paaiškėja, kad sodybos aplinką formavo šios srities specialistai, tokia sodyba tiesiog nevertinama. Yra principinė nuostata – vertinti paprastų žmonių triūsą. Kai sukuria profesionalai, tai ne šeimininkų, o pinigų nuopelnas", – paaiškino I.Bertašiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad eiliniai žmonės geba įrengti net ir vandens telkinius. Tai ne įleidžiami pramoniniai baseinai, o suformuoti pačių žmonių. Vieni skirti maudytis, kiti – dekoratyvūs su lelijomis ir žuvimis, fontanais ar nedideliais kriokliais.
Šiemet buvo ir netikėtų atradimų. Antai Ringaudų seniūnijoje komisija aplankė prie namų įrengtą vadinamąjį japonišką sodą. I.Bertašiūtės žiniomis, tai ne samdytų specialistų, o paties sodybos šeimininko kūrinys. Tiesa, jis konsultavosi su žinovais. Šeimininkui Rytų filosofija yra artima, nes jis susijęs su Rytų kovos menais. Prižiūrėti aplinką jam padeda net ir gimnazistė dukra, kuri nebijo sėsti į nedidelį traktorių ir pjauti veją.
"Šios sodybos aplinka neatitiko nustatytų vertinimo kriterijų, ji nėra kaimo stilistikos. Tai ultramoderni sodyba, kuriai mes neturėjome kriterijų, neturėjome analogų, su kuriais ji galėtų varžytis", – aiškino komisijos narė. Šiai sodybai neskirta jokia vieta, tačiau jos šeimininkai buvo apdovanoti atskiru diplomu už išskirtinumą.
Uošvė klauso žento
Kitų apdovanotų sodybų šeimininkai, tvarkydami savo kiemą, nesivadovauja gilia filosofija. Gražiausiai tvarkomos sodybos Lapių seniūnijoje šeimininkė Zina Antanavičienė savo šeimą vadina šmaikščiai – Adamsų šeimynėle, nes visur visi kartu.
Moteris prisipažino esanti daržo, šiltnamio ir oranžerijos direktorė, o lauko gėlynus prižiūri dukra. Nuopelnų nestinga ir žentui – jis kiemo apipavidalinimo autorius. Pasak uošvės, žentas turi meno gyslelę, tad jo klausoma, kai kalbama apie kompozicijas tiek kieme, tiek namuose. Veją šienauja bet kas, kieno tik laisvos rankos.
"Mums tai tikrai ne vergovė, priešingai, poilsis", – tikino Z.Antanavičienė. Pasak jos, šeima vieną savaitgalio dieną skiria tvarkytis, o kitą – ten pat ilsisi, pramogauja, leidžia laiką savo oazėje, priima svečius.
Moteris tikino, kad Lapėse labai daug gražių sodybų, tad jai buvo staigmena, kad gražiausia pripažinta būtent jų. Tiesa, ji pasigyrė išskirtinumu – tvenkiniu, prileistu dekoratyvinių žuvų. Atskirame namelyje šeima laiko vištų – tai netrukdo aplinkai.
Kurmius baido balsu
Į pastatytą, bet neįrengtą namą prieš 15 metų įsikėlusi šeima pradėjo puoselėti grožį, dabar ir kaimynai tvarkosi, netoleruoja šiukšlynų. "Visi kaimynai pasitempę", – tikino Z.Antanavičienė.
Tiesa, kiemo aplinką stengiamasi supaprastinti. Antai rožynų teko atsisakyti. Kurį laiką, kai rožės iššaldavo, jas atsodindavo. Be dekoratyvinių augalų, šeimininkė užaugina įvairiausių uogų, kuriomis džiugina šeimą ištisus metus.
"Nuo pavasario iki rudens vakare paršliaužusi guluosi ir galvoju – kad greičiau išauštų rytas ir galėčiau vėl rankas suleisti į žemę", – meilę gamtai deklaravo Z.Antanavičienė. Beje, ji turi savo receptą, kaip kurmius naikinti. Kas rytą išėjusi į lauką ji taria: "Labas rytas, štai ir aš." Nuo šių žodžių, juokėsi moteris, kurmiai į sklypą nekelia kojos.
Prisiviliojo gandrų porą
Aplinkos puoselėjimo virusu serga ne tik moterys. Prieš kelerius metus iš daugiabučio į nuosavą namą Domeikavoje su šeima atsikraustęs Vidutis Tumasonis netruko išgarsėti – jo kiemas šiemet tapo Kauno rajono gražiausiai tvarkomu gyvenamojo namo sklypu.
Vyras tvirtino, kad atsikraustęs pirmiausia rūpinosi ne namų interjeru, bet būtent aplinka. Pasak jo, nebūtina investuoti milžinišką sumą pinigų. Antai akmenis jis rinko tiesiog iš laukų, o grožį tveria darbščios rankos.
"Man daug kas siūlė samdytis dizainerį. Aš sakiau – man nereikia, nes žmonės iš karto supras, kad tai sukurta kažkieno kito. Aš geriau perdarau kelis kartus, kol išeina taip, kaip reikia", – savo nuostatas dėstė vyras, kuriam namo aplinkos tvarkymas yra visų pirma saviraiška. Tiesa, jis mielai semiasi idėjų iš kitų panašiai mąstančių žmonių.
V.Tumasonis ne tik akmenis ir augalus privilioja į savo kiemą, bet ir paukščius. Vyras įrengė prie namų gandralizdį ir laukė, kada sparnuočiai čia įsikurs.Sužinojęs iš senų žmonių įvairių gudrybių, jis vis dėlto pasiekė savo.
Atgaiva po sunkaus darbo
Gražiausiai tvarkomos stambiojo ūkininko sodybos Babtų seniūnijoje šeimininkas Juozas Staliūnas pagrindinę aplinkos tvarkymo misiją yra užleidęs žmonai Genutei. Vyras teigė tik padedantis jai įgyvendinti sumanymus ir prižiūrėti aplinką.
"Per daug metų atsisijojo, kokius augalus auginti, atsisakėme tų, kurie nepasiteisino, sunku prižiūrėti. Žmona sureguliuoja, kad žiedų būtų visą sezoną", – sutuoktinės įdirbį įvertino ūkininkas. Jo teigimu, kad ir kaip racionaliai aplinka suplanuota, be nuolatinio darbo grožio nebūtų – reikia laistyti, šienauti, ravėti.
"Kai sunkiai dirbi, norisi sugrįžti į gražią aplinką. Žmonės važiuoja į egzotiškus kraštus, o mums gerai džiaugtis grožiu prie namų", – džiaugėsi J.Staliūnas, kurio sodyba su ūkiniais pastatais išsidėsčiusi 2 ha plote.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą9
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?12
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė11
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug10
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos97
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...