Daržovių ūkis

„Kauno diena“, lydima Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nusprendė pasižvalgyti po Batniavos seniūnijoje įsikūrusius ūkius, pakalbėti su vietos ūkininkais ir sužinoti, kokie jiems buvo šie metai. Pirmoji stotelė – L. Magilevičienės daržovių ūkis.

Šiame sertifikuotame ūkyje darbuojasi visa šeima, padeda ir keletas samdomų darbuotojų. Šių ūkininkų išaugintos daržovės pasiekia vietines švietimo ir gydymo įstaigas. Per tarpininkus produkcija prekiaujama ir didžiuosiuose prekybos centruose. Pagal dirbamos žemės plotą šį ūkį galima priskirti prie vidutinių.

Į šio ūkio sandėlį mus palydėjo ūkininkės vyras Mindaugas Magilevičius. Jis pasakojo, kad šiemet daržovės neblogai užderėjo, o ūkyje įrengta moderni fasavimo sistema leido atlikti darbus gerokai greičiau.

Strategija: M. Magilevičius dar svarsto, ar kitąmet sodins kopūstus, nes šioms daržovėms nuimti reikia daug rankų darbo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Metai buvo sudėtingi. Javai – išgulę, sunku buvo juos kulti. Bulvių normaliai kasti negalėjome, nes žemė buvo labai sausa, teko prieš kasant net laukus laistyti, nes kitaip vos ne 50 proc. svorio būtų sudariusios vien žemės. Dvejus metus mūsų ūkį vis skandino krituliai, bet šie metai šiuo požiūriu buvo labai sėkmingai. Bulvių ir burokėlių nuėmėme vidutiniškai apie 45 t, morkų – apie 50 t, panašiai tiek ir kopūstų“, – vardijo M. Magilevičius.

Ūkininkas su žmona dabar skaičiuoja, ką apsimokėtų auginti kitąmet. Daržovių augintojai svarsto mažinti kopūstų laukus ir auginti kitus augalus. Kopūstams reikia daug rankų darbo, o kitų daržovių derlių  nuimti padeda įvairi žemės ūkio technika.

„Mes buvome priklausomi nuo ES paramos. Dabar jos terminai pasibaigė, galime jaustis šiek tiek laisviau. Keletą metų ūkis labai augo, atsinaujinome nemažai technikos, todėl ką auginsime kitais metais – dar nuspręsime. Reikia nemažai ką suskaičiuoti, nes kai tokios  dabartinės kainos, arba turime mažinti ūkį, arba ieškoti, kur dar būtų galima sutaupyti, galbūt dar kokią liniją automatizuoti. Turėdamas technikos ne tik greičiau atlieki visus darbus, bet ir juos pabaigęs tiesiog viską išjungi ir technika gali stovėti. Žmonių juk taip paprastai atleisti negali. Faktas – jei neinvestuosime į techniką, nebūsime konkurencingi“, – pastebėjo ūkininkas.

Ar kils kainos?

Pašnekovas tikino, kad nėra pagrindo prognozuoti, jog lietuviškos daržovės pigs. Pasak jo, žiemą ir pavasarį kainos bus panašios arba net didės. Viskas priklausys nuo to, kiek teks mokėti už elektros energiją.

„Žinoma, jei lenkai mažina kainas, ir pas mus turėtų šiek tiek kristi, bet mūsų galimybės labai ribotos, nes šiemet labai išaugo savikaina. Pirkome brangių trąšų, buvo pakilusios ir degalų kainos. Dabar daug kas priklausys nuo elektros kainų. Jei jos išsilaikys apie 25 ct/kWh, dar galima gyventi, bet jei pakils iki 60 ct, daržoves sandėliuoti bus labai brangu. Tada didesnių ūkių, turinčių šaldymo įrangą, produkcijos savikaina bus labai didelė“, – pastebėjo M. Magilevičius.

Ūkininkas planuoja ant stogų įrengti saulės elektrinių modulius. Taip bus galima užsitikrinti stabilesnę elektros kainą, kuri nebedidins  parduodamų daržovių kainos. Tačiau šių investicijų ūkyje dar teks šiek tiek palaukti.

Grūdai jau parduoti

Grūdus auginančiam Rimantui Šidlauskui šie metai taip pat buvo sėkmingi. Gamta nepašykštėjo gerų orų, smarkus vėjas pasėlius labiau guldė kaimynų laukuose, o ne jo, tad ir nukulti užaugintą derlių nebuvo didelių problemų.

„Viskas nuplauta, sustatyta, sutepta, paruošta pavasariui“, – angare stovinčią žemės ūkio techniką rodė ūkininkas.

Modernu: daržovių ūkyje darbus lengvina moderni fasavimo linija. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Šie metai tikrai geri, tik pupas buvo sunkiau nuimti – šiemet jos buvo labai aukštos, išgulė, vėjas aplaužė. Kviečių taip pat buvo šiek tiek išguldyta, bet dar normaliai galėjome nuimti. Šiaip derlius neblogas, kokybiškas. Rapsų gal kiek mažiau pavyko nuimti, bet šiemet visiems su jais sudėtingiau“, – apie derlių iš turimo 500 ha ploto ūkio pasakojo R. Šidlauskas. Jis pridūrė, kad energijos kainos jam nebeaktualios, nes grūdus jau pardavė perdirbėjams, todėl pats jų nesandėliuos.

Ūkininkas pasėjo žiemojančius pasėlius, tad dabar turės šiek tiek laiko atsipūsti. „Pirkome naują sėjamąją ir rapsus šiemet sėjome tiesiai į ražieną. Mažiau darbo, nes nereikia laukų prieš tai suarti“, – apie naują technologiją užsiminė grūdinių augalų augintojas.

Nors derliumi ūkininkas nesiskundžia, dėl kitų metų nerimauja. Jau šiemet dėl išaugusių trąšų kainos teko riboti laukų tręšimą. Kai kurie naudojo tik pusę normos, kiti ieškojo kitokių būdų. „Kaip bus kitąmet – neįsivaizduoju. Jei netręši, ir derliaus nebus, bet kai tokios kainos – savikaina labai didelė, nežinau, kuo tai baigtųsi“, – svarstė pašnekovas.

R. Šidlauskas užsiminė, kad kol kas neaišku, ką reikės daryti su pievomis, nes Žemės ūkio ministerija yra nurodžiusi, kad dalį pievų ūkininkams teks atkurti. „Nusipirkau sklypą, ten kažkada buvo sodas. Žolės – aukščiausios. Viską sutvarkiau, kviečius pasėjau, dabar nežinau, ar nereikės ten atsėti pievą. Nors plotas nedidelis – apie 8 ha, bet vis tiek neramu, nes darbo tai daug įdėta“, – sakė R. Šildlauskas.

Pieno sektorius

Šie metai iššūkių pažėrė ir G. Galminienės pienininkystės ūkiui. Šiame ūkyje darbuojasi visa šeima. Ūkininkės marti Regina Bernatonienė sutiko pasidalyti pastebėjimais tiek apie išaugusias kainas, tiek apie paukščių gripą, kuris į ūkio teritoriją atslinko nuo netoliese esančios paukščių salos.

Gerovė: įsigijus dar kelis robotus, G. Galminienės ūkis, kaip juokauja patys ūkininkai, taps laimingų karvių ferma. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Prieš ekskursiją po karvių fermą M. Maciulevičius užsiminė apie gyvūnų gerovę. Jei gyvuliai laikomi po atviru dangumi, karštomis vasaros dienomis jie gali perkaisti. Todėl G. Galminienės ūkyje karvės laikomos gerai vėdinamose patalpose. Jos turi ir savo guolius, robotukas padeda juos valyti, kita technika sustumdo subalansuota pašarą, kad karvės jį lengvai pasiektų. Visa tai garantuoja, kad pienas būtų kokybiškas.

„Dalis ūkių buvo modernizuoti. Nors gyvulių skaičius juose mažėja, pieno primelžiama panašiai. Čia bus dar vienas robotas, taigi, kaip mes sakome, šis ūkis taps besišypsančių karvučių ferma, nes ir naktį jos galės ateiti skanėstų, bus dar geresnė aplinka“, – pasakojo Kauno rajono ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas.

R. Bernotienė pripažino, kad planuoja įsigyti dar vieną melžimo robotą. Taip būtų taupomas laikas, nes, norint pamelžti 90 karvių, sugaištama kone visa diena.

„Šie metai buvo labai permainingi. Galima sakyti, kad nebuvo patys blogiausi, nes pakilo pieno supirkimo kainos, tačiau tą pakilimą suvalgė infliacija. Didžiausias smūgis – pašokusios energijos kainos. Nerimo buvo ir dėl karo, nežinojome, ar verta investuoti, bet vis dėlto pateikėme paraiškas melžimo robotams įsigyti. Pats derlius – irgi permainingas. Pavasaris buvo šaltas, vienu metu žolinį pašarą merkė lietus. Džiaugiamės, kad patiems pavyksta pasigaminti pašarų, bet jų kokybė šiemet ne pati aukščiausia, gali tekti pirkti papildomai“, – sakė R. Bernotienė.

Ji pasakojo, kad šiemet pirmi metai, kai gamino karvėms silosą. Iki tol pašarus sukdavo į ritinius. Išaugus jų pakavimo kainai, šis būdas tapo per brangus.

„Vis dėlto silosui gaminti reikia pasitelkti daugiau žmonių, specialios technikos. Mums tai dar naujovė, reikėjo išmokti, kaip elgtis, tad šiek tiek ilgiau užtrukome. Truputį ir žolė perdžiūvo, todėl nukentėjo kokybė, bet naudojame probiotikus, kurie leidžia išgauti tinkamą žolės rūgimą“, – technologiją atskleidė pieno ūkio atstovė.

Pagal derlių tai nebuvo rekordiniai metai, bet arti to.

Mums kalbant kelios smalsios karvės irgi panoro dalyvauti pokalbyje. Viena ūkininkui ir drabužius, ir avalynę ilgu liežuviu nulaižė, kita vis kišo snukį, kad šeimininkė ją paglostytų, parodytų dėmesį. Dar kita smalsuolė fermos atvykėlius nužvelgė per pagarbų atstumą ir arčiau prieiti neišdrįso.

R. Bernotienė pasakojo, kad ūkiui žalos pridaro ir paukščiai. Kovarniai buvo įsigudrinę snapais pradraskyti žolę saugančią plėvelę ir taip maitintis. Pažeidus pakuotę, pašaras ima gesti. Ūkininkai turėjo įrengti specialų tinklą, saugantį lauke išdėliotus žolės ritinius. Teko atsėti kukurūzus, nes paukščiai išlesė sėklas. Tiesa, ūkininkai pamoką išmoko ir iš naujo sėjo jau specialias sėklas, kurios paukščių nedomina.

Smalsios: kalbant su R. Bernotiene kelios karvės vis bandė įsiterpti į pokalbį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Šiemet sparnuočiai privertė gerokai sunerimti. Netoli ūkio yra paukščių sala, kurioje peri tūkstančiai jų. Šiais metais į salą įsisuko paukščių gripas ir sparnuočiai pradėjo masiškai gaišti.

„Nuo fermos stogo nurinkome tris maišus paukščių gaišenų. Jei jos būtų patekusios į pašarus, net neįsivaizduoju, kas būtų buvę, ko gero, būtų reikėję viską išmesti“, – apie neeilinę patirtį užsiminė pienininkė.

R. Bernotienė atkreipė dėmesį, kad kol kas pienininkystės ūkių veikla vyksta neapibrėžtomis sąlygomis, nes dar neaišku, kokia tvarka kitais metais teks viską deklaruoti. Biurokratija gali pakišti koją, jei per naktį atsiras kokia nauja taisyklė.

„Visą pavasarį dalyvavau strateginio plano kūrimo diskusijose, bet kai kurių dalykų, nebūtinai palankių ūkininkams, vis tiek atsirasdavo per naktį. Taigi, kaip reikės viską deklaruoti, ar bus leidžiama sėti pašarui skirtus grūdinius augalus, dar neaišku. Yra nerimo, kad galime ir kur nors nepataikyti“, – teigė pieno sektoriaus atstovė.

Vis dėlto, nors ir ne iki galo aiškios žaidimo taisyklės, Babtų seniūnijoje įsikūręs pienininkystės ūkis turi plėtros viziją. Šiuo metu šis ūkis tiekia produkciją perdirbti, tačiau ūkininkai turi planų patys užsiimti perdirbimu ir gaminti fermentinius sūrius.

Rajono ūkių apžvalga

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas M. Maciulevičius apibendrino, kokie šie metai buvo rajono ūkininkams.

„Kauno rajone – labai įdomi situacija. Vieniems ūkininkams šiemet sekėsi labai gerai, kitiems – labai prastai. Kaip girdėjome, viename ūkyje beveik niekas neišgulė, o, tarkim, prie Garliavos išgulė kone visi laukai, tad reikėjo ir draudimo išmokų. Pagal kokybę metai nebuvo patys geriausi, nes derlius daugiausia buvo antros ir trečios klasės, o ekstra klasės daug nebuvo. Pagal derlių metai nebuvo rekordiniai, bet arti to“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Vertinimas: pasak M. Maciulevičiaus, šiemet Kauno rajono ūkininkų derlius buvo visai neblogas, nors nelabai kokybiškas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis turi vilties, kad kitąmet trąšų kainos normalizuosis ir ūkiai laisviau galės planuoti savo išlaidas. Be to, šiuo laikotarpiu ūkiai atrado įvairių sprendimų, kaip tobulinti gamybos linijas, kur reikia investuoti, kad būtų išlaikyta konkurencija.

„Šiuos metus išgyvenome, ūkiai nebankrutavo, bet baimių dėl kitų metų išlieka. Juk gali išlikti aukštos trąšų kainos, bet nukristi produkcijos supirkimo kaina, tada ūkiams gali kilti nemažai problemų. Džiugina, kad Kauno rajono ūkiai ieško įvairių sprendimų. Štai, jei pabrango elektra, gal neįjungs kokio agregato, pabrangus trąšoms ieško kitokių granulių, deda pusę normos. Taupyti padeda ir ūkyje naudojama neariminė technika, nes jai reikia tris kartus mažiau degalų. Ūkiai tikrai investuoja į pigesnę gamybą, bet išlaiko kokybę. Manau, kad tokie sprendimai ateityje bus mūsų ūkių pranašumas“, – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak M. Maciulevičiaus, rajono šeimos ūkiai tikrai turi ambicijų būti ne tik žaliavos tiekėjais, bet ir patys perdirbti ir rinkai tiekti naujų produktų. Taip būtų galima užsitikrinti tiesioginį pardavimą mokykloms, darželiams.