Nerimas dėl triukšmo
Europinė vėžė nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono susijungs su Kauno intermodaliniu terminalu. Palemono gyventojai su nerimu žiūri į artėjančią naują geležinkelio liniją, nes triukšmo čia ir taip per akis.
Palemono gyventojai nuogąstauja, kad šis europinis projektas dar labiau pablogins jų gyvenimo sąlygas. Vienas opiausių klausimų – ar visoje atkarpoje nuo Amalių iki Palemono bus įrengtos garsą slopinančios sienelės. Taip pat neaišku, ar projekto rengėjai nesirengia pataupyti ir šalia bėgių įrengs naujausias technologijas, leidžiančias sumažinti ir traukinių keliamą vibraciją.
"Iš pradžių tų sienelių net nebuvo numatyta. Amaliuose ir Palemone dauguma namų oficialiai įregistruoti kaip sodo nameliai, tačiau realybėje situacija juk kitokia. Čia nuolat gyvena žmonės, o ne tik leidžia savaitgalius. Todėl labai svarbu, kad nauja europinė vėžė nepablogintų jų gyvenimo sąlygų ir garso sienelės būtų įrengtos. Kai vyko pirmieji susitikimai su gyventojais ir projekto atstovais, sienelių iš viso beveik nebuvo. Dabar, atrodo, atsiranda daugiau supratimo, tačiau trūksta informacijos, kuriose tiksliai vietose jos bus įrengtos. Norime, kad būtų užtikrintos priemonės, kurios sumažina traukinių vibraciją", – "Kauno dienai" gyventojų lūkesčius vardijo Seimo narys Kazys Starkevičius.
K.Starkevičius viliasi, kad nuo Amalių iki Palemono bus įrengti ne tik garso, bet ir vibracijos slopintuvai.
Vietos gyventojai taip pat įtariai žvelgė į dabartinį poveikio aplinkai vertinimo planą, kuriame nurodyta, kur turėtų būti įrengtos garso izoliacinės sienelės. Žmonės baiminosi, kad ir taip triukšmingą rajoną papildys dar nauji garsai. Pasak jų, kai iki Palemono "Rail Baltica" vėže pradės riedėti krovininiai ir keleiviniai traukiniai, eismas taps gerokai intensyvesnis, tad triukšmas bus skleidžiamas beveik visą parą.
Stotį užmiršo?
Gyventojus taip pat stebina, kodėl nenumatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje. Jos buvo numatytos dar 2014 m. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Vėlesniais metais ataskaita buvo tikslinta ir garso sienelės iš stoties kažkodėl dingo.
"Gyvenu Pyvesos gatvėje, kuri yra prie pat Palemono geležinkelio. Per geležinkelio tiesimo etapus Kaunas–Palemonas ir Rokai–Palemonas apsaugos priemonės nebus įrengiamos. Viskas nukeliama į kitą "Rail Baltica" etapą. Vadinasi, į 2025 m. Į intermodalinį terminalą jie traukinius planuoja paleisti gal šių metų pabaigoje, tada dar labiau padidės triukšmas. Jau dabar stotyje jis gana didelis", – "Kauno dienai" guodėsi vietos gyventojas Valdas Girdauskas.
Jis neslėpė ieškantis teisinių kelių, kad gautų atsakymus, kodėl ignoruojamas anksčiau atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
"Ten buvo numatytos ir priemonės, kaip sumažinti triukšmą, tačiau dabar jie, paleisdami traukinius į terminalą, šių priemonių neįgyvendina. Kai statė patį terminalą, taip pat buvo numatyta, kaip apsaugoti nuo triukšmo, bet nieko nebuvo padaryta. Dabar numatyta, kad garsą slopinančias sieneles statys tik iki Palemono stoties. Bet juk nebus užtikrinamos higienos normos. Dabar viską palieka ateičiai, esą bus atliekamas naujas vertinimas. Kyla klausimų, kaip jie gali viso to nepaisyti. Galbūt naujojoje ataskaitoje iš viso nebus numatytos šioje vietoje garsą slopinančios sienelės", – piktinosi V.Girdauskas.
Vietos gyventojas V.Girdauskas stebisi, kad neliko dar 2014 m. numatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje.
Nepatogi perėja
Palemono gyventojai atkreipė dėmesį ir į galimybę kirsti geležinkelį. Šiuo metu legaliai tai galima padaryti tik stotyje esančiu viaduku. Žmonės pageidauja ne tik sutvarkyti esamą viaduką, bet ir įrengti perėją po geležinkeliu.
"Viadukas yra nepritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Juo sudėtinga naudotis ir senoliams. Be to, norint vaikus nuvesti į mokyklą, iki viaduko kai kuriems gyventojams reikia eiti apie 800 m, nuo jo – dar apie kilometrą iki mokyklos ar Palemono centro. Todėl būtų gerai, kad įrengtų pėsčiųjų tunelį ir žmonės saugiai bei patogiai galėtų kirsti geležinkelį", – sakė viena palemoniškė.
"Projektuotojai nurodo, kad Palemono stotyje esanti pėsčiųjų perėja bus modernizuota, įrengti keltuvai judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau vietos gyventojai pageidauja ir dar vienos perėjos, kuri sujungtų vieną Palemono pusę su šio rajono centru. Galėtų būti įrengtas tunelis pėstiesiems, tad nereikėtų žmonėms iki mokyklos ar bažnyčios eiti kelių kilometrų rato", – įsitikinęs ir K.Starkevičius.
Darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą.
Pageidauja Amalių stotelės
"Kauno diena" primena, kad dar prieš praėjusių metų vasarą dėl "Rail Baltica" vėžės tiesimo darbų buvo uždarytas traukinių tunelis. Tuo metu ties Amaliais buvo įrengiami nauji tuneliai. Baigus darbus, panaikinta Amalių pervaža ir automobilių bei pėsčiųjų eismas nukreiptas po geležinkeliu einančiais tuneliais. Kartu su šiomis eismo permainomis neliko ir Amaliuose iki tol buvusios geležinkelio stotelės.
"Būdavo labai patogu čia važiuoti. Traukinys sustoja ir esu jau beveik namuose. Dabar tenka išlipti Palemone, bet ten viešasis transportas ne taip dažnai važiuoja, todėl nepatogu grįžti iki Amalių ar Petrašiūnų. Arba tenka važiuoti iki centro. Taip kelionė trunka gerokai ilgiau", – pasisakė Amaliuose gyvenanti mergina.
"Traukiniais esu ir kitose šalyse važinėjęs. Ten, jei yra miestas, traukinys stoja visose stotelėse. Be to, dabar atkarpoje nuo Kauno iki Palemono vis tiek traukiniams nėra galimybių pasiekti didelį greitį, tad, manau, kad tikrai galėtų sustoti Amaliuose. Žmonėms ši stotelė labai patogi, nereikia važiuoti iki pagrindinės stoties", – savo nuomonę išsakė ir K.Starkevičius.
"Lietuvos geležinkelių" atstovų teigimu, kasmet Amalių stotele naudodavosi beveik 8 tūkst. keleivių. Panaikinus ją, sulaukiama skundų, todėl bendrovė pasiryžusi tartis su Kauno miesto savivaldybe.
Po bėgiais įrengus tunelius, neliko Amalių geležinkelio stotelės.
"Kauno dienai" miesto savivaldybės atstovai taip pat suteikė vilties, kad Amalių stotelė gali būtų atkurta.
"Amalių geležinkelio stotelę panaikinti prieš keletą metų nusprendė "Lietuvos geležinkeliai". Miestas nereguliuoja geležinkelių eismo, tačiau po tokio sprendimo įsipareigojome užtikrinti gyventojų susisiekimą Kauno viešuoju transportu. Iki šiol visa tai funkcionuoja sklandžiai. Jeigu vis dėlto bendrovė nuspręstų gražinti traukinių stotelę, miestas neabejotinai pasirūpintų infrastruktūra patogiai prieiti iki jos. Lygiai taip pat buvo pasirūpinta tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų bei specialiųjų tarnybų transporto prieigomis ties buvusia Amalių geležinkelio pervaža", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Sena ekologinė nelaimė
Seimo narys K.Starkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad europinė vėžė Palemone eis pro tą vietą, kuri dar sovietiniais laikais buvo užteršta mazutu ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Gana dideliame plote avarijos metu iš cisternos buvo išsilieję naftos produktai.
"Mano žiniomis, vienoje Palemono vietoje gruntas užterštas nuo 1 m iki 6 m gylyje. Ruošiamasi tvarkyti tik ten, kur eis bėgiai, nors, mano nuomone, turėtų būti išvalyta visa teritorija. Jeigu to nepadarys dabar, įrengus europinę vėžę taip ir liks taršos zona. Šios teritorijos valymo darbams dalį sumos galėtų skirti ir Aplinkos ministerija", – įsitikinęs Seimo narys.
Jie padidins triukšmą, bet nieko nenori investuoti, kad jį gyventojams sumažintų.
Projektas vėluoja
"Kauno diena" rašė, kad "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas jau vėluoja maždaug 1,5 metų. Dėl to kyla rizika prarasti europinį finansavimą.
"Manau, kad dėl vėlavimų kalčiausia Susisiekimo ministerija, nes konkretūs darbai yra susiję su tam tikra rizika. Strigo ir konkursai, jie atrodo buvo vilkinami. Be to, darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą. Aš čia matau ministerijos aplaidumą rengiant projektus ir pasirenkant rangovus. Juk jau ir atkarpa nuo Rokų iki Palemono šiais metais turėjo būti nutiesta", – sakė K.Starkevičius.
"Dėl visų šių priežasčių dabar gali būti, kad į projektą atsainiai pasižiūrės. Tam, kad spėtų pagal visus terminus, atsiranda rizika, jog bus visas dėmesys skirtas bėgiams, o kitos priemonės, tokios kaip garsą slopinančios sienelės, gali būti užmirštos. Dėl to mūsų tikslas, kad europinė trasa atitiktų visus reikalavimus", – apie galimas rizikas pridūrė Seimo narys.
Suteikė šiek tiek vilties
"Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas tikino, kad didysis traukinių eismas Palemone prasidės 2025–2026 m. Tuo metu jau europine vėže turėtų Latvijos link kursuoti naujieji traukiniai. Planuojama, kad į intermodalinį terminalą per parą važiuos apie keturis traukinius per parą.
Jis nurodė, kad 2014 m. atliktas poveikio aplinkai vertinimas buvo mažesnės apimties. Vėlesniais metais vertinti didesni traukinių srautai, nes prie "Rail Baltica" projekto prijungta Kaunas–Vilnius atkarpa, tad spėjama, kad pro Palemoną per dieną europine vėže gali pravažiuoti ir 20 traukinių. Dėl šių priemonių bus įrengtos garso slopinimo sienelės atkarpoje nuo Amalių iki Palemono. Tiesa, tai bus padaryta ne vienu metu.
"Augant traukinių intensyvumui ir "Rail Baltica" infrastruktūrai, logiška, kad bus įrengtos ir sienelės, ir vibracijos slopintuvai. Kai kurios sienelės bus įrengiamos, kai bus tiesiama atkarpa Kaunas–Palemonas, kitos – Rokai–Palemonas darbų etape", – aiškino "Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas.
Šiuo metu "Rail Baltica" tiesiama nuo Kauno iki Palemono.
Tačiau jis pažymėjo, kad Palemono stotyje kol kas garso sienelės įrengiamos nebus. Jos atsiras tik tada, kai nuo Palemono europinė vėžė bus pradėta tiesti Latvijos link. Pasak jo, šiame etape darbai Palemono stotyje nenumatyti.
Jis buvo linkęs sutikti, kad gyventojams reikalinga dar viena perėja po geležinkeliu, tad suteikė vilties, kad intensyviai apgyvendintoje vietoje realu, jog po bėgiais atsiras tunelis, kuriuo pėstieji galės saugiai patekti į Palemono centrą.
"Visi kiti darbai, kurie nesusiję su "Rail Baltica", nekompensuojami. Tai skirtingi projektai. Kol kas "Rail Baltica" Palemone teoriškai negali sukelti triukšmo, nes čia dar nėra europinės vėžės. Mes dabar prie jos prijungiame intermodalinį terminalą. Prie jo sienelės yra, o keleiviniai traukiniai, kol nėra linijos iki Latvijos, dar pro šią vietą nevažiuoja. Kai nuspręsime, kaip į Rygos pusę pro Palemoną turi eiti europinis kelias, kuriuo kursuos apie 20 traukinių per parą, tada vėl bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir naujo projekto metu bus tvarkomas Palemono kelias", – pridūrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.
Naujausi komentarai