Darbo netrūksta

Smurtas artimoje aplinkoje ant kojų sukelia ne tik policijos pareigūnus. Vaiko teisių apsaugos specialistams, net ir pakitus darbo sąlygoms, tenka dirbti taip pat intensyviai.

"Kam iki karantino nelabai rūpėjo, kaip auga vaikai, tie ir dabar nesusivokė. Jų vienintelis tikslas – nueiti iki parduotuvės alkoholio. Karantinas ar ne – jiems nesvarbu. Pirmąsias dvi savaites gal kiek net mažiau buvo pranešimų, o dabar jau grįžtame prie įprastų skaičių. Vien per praėjusį savaitgalį gavome dešimt pranešimų iš policijos pareigūnų. Mažai kas keičiasi", – šiandienos situacija dalijosi Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausiasis specialistas Deivydas Aidukas.

Kauno miesto VTAS duomenimis, nuo karantino paskelbimo dienos, kovo 16-osios, buvo gauta 70 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Per tą patį laikotarpį iš nesaugios aplinkos buvo paimta penkiolika vaikų – didžioji dalis jų buvo laikinai apgyvendinti pas giminaičius ir asmenis, susijusius emociniais ryšiais.

"Žymių pokyčių karantino metu dėl padidėjusio iškvietimų skaičiaus nepastebėta. Kovo statistiniai duomenys yra panašūs, kaip ir praėjusiais mėnesiais", – situaciją vertino Kauno VTAS Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Daukšienė.

Didesnių pokyčių nemini Kauno apskrities VTAS atstovai. "Buvo gauti 75 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Iš nesaugios aplinkos teko paimti ir artimai aplinkai laikinai perduoti 30 vaikų", –  pastarųjų dienų realijomis dalijosi Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Liubinaitė.

Vis dėlto rūpesčių daugėja, kai tenka laikinai pasirūpinti vaikais. Specialistai sako, kad anksčiau didelių problemų nekildavo ir vaikus priglausdavo artimi giminaičiai, o koronaviruso pasėta įtampa šį procesą apsunkino. Surasti nesaugioje aplinkoje atsidūrusiam vaikui laikiną prieglobstį tampa sunkiau.

Rūpesčių padaugėjo, kai tenka laikinai pasirūpinti vaikais.

Vertina telefonu

Pokyčių yra ir daugiau. Vaiko teisių apsaugos specialistai karantino sąlygomis taip pat turėjo pakeisti įprastinius jų darbo metodus. Specialistai vyksta ne į visus iškvietimus.

"Reagavimas išliko aktyvus į tuos iškvietimus, kur yra pavojus vaiko gyvybei ir saugumui, o šalia nėra asmenų, nė vieno iš tėvų, juo galinčių pasirūpinti. Kaip, tarkime, vienas iš tėvų negali apsaugoti vaiko nuo smurto. Arba seksualinė prievarta, arba abu tėvai neblaivūs ir negali pasirūpinti vaiku. Į tokius iškvietimus vykstame, kaip ir anksčiau, tik su apsaugos priemonėmis. Stengiamės prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų", – pokyčius mini Kauno apskritie VTAT vedėja Neringa Martišienė.

Tokiu pat principu dirbama ir Kauno VTAS. Pirmuoju situacijos šeimoje informaciniu šaltiniu vaiko teisių apsaugos specialistams tampa policijos pareigūnai.

"Daug padeda policijos pareigūnai, nes pirmiausia jie nuvyksta į vietą. Iš pranešimo turinio matome, ar yra grėsmė. Jei ne, tuomet ryšio priemonėmis aiškinamės, ar šeima nėra saviizoliacijoje ir papildomą informaciją. Darbas sunkesnis. Vis dėlto nevisiškai galime įvertinti situaciją, nes kalbame telefonu. Anksčiau galėjome matyti vaiką, su kuriuo kalbame, įvertinti jo emocinę būklę", – pasikeitusia darbo specifika nesidžiaugė Kauno VTAS specialistas D.Aidukas.

Pasigenda atsakingumo

Toks pats intensyvus vaiko teisių apsaugos specialistų darbas įgavo kiek kitą formą ir kalbant apie kitas tarnybos teikiamas paslaugas. Daugiau iššūkių kyla patiems darbuotojams – didžioji dalis dirba nuotoliniu būdu.

Pasak specialistų, darbas be gyvo kontakto reikalauja itin didelio susikaupimo: nematant pašnekovo kur kas sudėtingiau suprasti jo išgyvenamus jausmus, surinkti išsamią informaciją apie įvykį, priimti galutinį sprendimą. Neverbalinė kalba ir jos supratimas itin svarbus kasdieniame vaiko teisių apsaugos specialistų darbe.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, atvykę į vaiko gyvenamąją vietą ir bendraudami tiek su pačiu vaiku, tiek su jo tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, gauna išsamesnį vaizdą: turi galimybę įvertinti vaiko jauseną toje aplinkoje, santykį su artimaisiais. Netiesioginis bendravimas dažną priverčia užsisklęsti – galbūt trikdo įjungtas garsiakalbis, šalia esantys tėvai.

Specialistai neslepia apmaudo, kad ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai vaikui itin svarbi ramybė ir emocinis palaikymas, elgiamasi neatsakingai, nevengiama nepilnamečių akivaizdoje aiškintis tarpusavio santykių, fizinio smurto.

Tačiau, nepaisant karantino apribojimų, esant poreikiui, vaikui ir toliau inicijuojama psichologo ir kitų specialistų pagalba, nes, esant krizinėms situacijoms, ne tik reagavimas, bet ir kita pagalba neatidėliotina. Gelbėja mobiliosios komandos specialistai, savivaldybės įstaigų psichologai.

Ambicijų karas

Vaiko teisų apsaugos specialistai pastebi ryškėjantį dar vieną tėvų nesutarimų objektą. "Stebina, kad padaugėjo pranešimų dėl bendravimo tvarkos. Ji tarp išsiskyrusių šeimų visada buvo jautri sritis. Šiuo metu apribotas bendravimas ir žmonės labiau įsijautrinę, tad sulaukiame labai daug skambučių, prašymų, skundų dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo", – dar vieną skaudulį išskyrė Kauno apskrities VTAS vedėja N.Martišienė.

Specialistė modeliavo dažną skunde minimą situaciją. Esą vienas iš tėvų grįžta iš užsienio ir turi laikytis griežtų karantino taisyklių. Regis, savaime suprantama, kad jis neturėtų susitikti su vaiku. Tačiau ne visada skyrium nuo vaiko gyvenanti pusė adekvačiai vertina koronaviruso nulemtą situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, pasaulyje.

"Pirmiausia raginame atsižvelgti į savo vaiko interesus ir ieškotų bendrų sutarimų, tačiau riba slidi, nes kiekvienas iš tėvų, ko gero, skirtingai vertina tą riziką. Prioritetas šiuo metu turi būti ne teismo nustatytas bendravimo su vaiku laikas ir tvarka, o jo sveikata. Didelės žalos keli mėnesiai nepadarys, ypač vertinant tai, kad bus apsaugotas vaikas", – įsitikinusi N.Martišienė.

Ką pataria specialistai? Nieko išskirtinio – protingai išspręsti laikinus nesklandumus, bendravimą perkelti į elektroninę erdvę, ieškoti visiems priimtinų būdų.

Kam iki karantino nelabai rūpėjo, kaip auga vaikai, tie ir dabar nesusivokė. Jų vienintelis tikslas – nueiti iki parduotuvės alkoholio.

Smurtas ir alkoholis

Norvegijoje gyvenantis lietuvis feisbuke pasidalijo vietos valdžios svarstymais karantino laikotarpiu visiškai uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais. Ne paslaptis, kad Norvegijoje itin griežtai vertinamas alkoholio vartojimas prie nepilnamečių. O štai, esant karantinui, neatmetama prielaida, kad tėvai gali girtauti vaikų akivaizdoje. Apie galutinį Norvegijos valdžios sprendimą lietuvis nepranešė, tačiau pridėjo tos šalies psichologės komentarą, kad taurelė gėrimo, vaikams nuėjus miegoti, padėtų nuslopinti koronaviruso keliamą įtampą.

"Žmonės jautriai reaguoja į situaciją, kurioje esame. Skambučių tikrai padaugėjo, žmonės nerimauja, konsultuojasi. Kalbamės, stengiamės nuraminti, siūlome ieškoti racionalių išeičių. Reikšmingų tendencijų kol kas nesijaučia ir tarp girtaujančių. Gal dar per mažai laiko praėjo. Didesnis alkoholio vartojimas būna susijęs su išmokomis, tačiau to, kaip buvo, taip ir yra", – dėstė N.Martišienė.

Vis dėlto dažniausia problema, kai tenka įsikišti policijai, vaiko teisių apsaugos specialistams, išlieka alkoholio vartojimas. "Vartoja vienas, o kartais ir abu iš vaiko atstovų, dėl ko kyla buitiniai konfliktai. Dauguma pranešimų dėl netinkamos vaikų priežiūros neretai baigiasi smurtu artimoje aplinkoje, o joje juk – ir vaikai", – papildė D.Aidukas.

Neseniai vaiko teisių apsaugos specialistams teko spręsti kiek kitokią situaciją – neblaivūs buvo patys nepilnamečiai. "Išsiaiškinome, kad visi vartojo alkoholį pirmą kartą. Galima išvada, kad iš neturėjimo ką veikti ir iš noro pamėginti, rezultatas nekoks. Iš penkių vaikų trys buvo vieni, o vyresni kieme su draugais šventė karantiną", – apie nekasdienę situaciją papasakojo D.Aidukas.

Dažniausi vaikų pasakojimai būna apie tai, kad kol tėtis neišgėrė, viskas buvo gerai, o kai išgėrė, panoro paauklėti, ir ne visad teisingais būdais. Paprasčiausias auklėjimo būdas pergėrus – smurtas.

Komentaras

Odeta Vaitkevičienė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja

Lyginant vasario mėnesio savaites su kovo mėnesio savaitėmis, matoma tendencija, kad po truputį pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius auga. Vasario mėnesį per savaitę vidutiniškai buvo gaunama apie 170 pranešimų, o kovo mėnesį šis vidurkis siekė 200 ir daugiau. Ikiteisminių tyrimų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje karantino laikotarpiu pakitęs nedaug. Šiemet nuo kovo 16 d. registruoti 89 ikiteisminiai tyrimai, o praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota šešiais tyrimais mažiau.

Iš esmės atvejai išlieka tokie patys, jokių naujų tendencijų neišryškėjo. Didžioji dauguma atvejų, kai naudojamas smurtas, – alkoholio vartojimo padarinys. Gali būti, kad tarpusavio konfliktams kilti įtakos turi ir priverstinis sėdėjimas namuose, buitis.