Pastatas parduotas kartu su valdininkais

Daugiau kaip milijono eurų ieškinys ir baudžiamoji byla. Buvęs teisėjas, prokuroras ir advokatas Algimantas Degulis greitai turėtų sužinos, ar bus nuteistas už sukčiavimą ir neteisėtą kompensacijų pasisavinimą už patalpas Laisvės al.

Pasisiūlė padėti

Istorija, į kurią įklimpo šiuo metu advokato veikla nebegalintis verstis A.Degulis, prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Charkove, kuriame jis baigė teisės institutą, vyko buvusių bendrakursių susitikimas. Vienam iš jų, geram bičiuliui Dmitrijui Plotkinui, A.Degulis pasakė, kad Lietuvoje yra įsigaliojęs nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas.
Šia žinia pašnekovas susidomėjo, nes D.Plotkino seneliams Lėjai ir Kopeliui Plotkinams nuosavybės teise iki 1940 metų liepos 22 d., kai jie buvo išvežti į lagerį, priklausė 691 kv. m žemės sklypas ir trys gyvenamieji namai Laisvės al. 94, 94A ir 94B (buvęs adresas Laisvės al. 68–68A).

Paaiškėjo, kad pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą yra D.Plotnikas ir jo brolis Grigorijus Plotkinas. 2001 m. broliai atvyko į Kauną ir savo akimis pamatė, kokie pastatai stovi jų senelių žemėje. Juose yra dabartinės Kauno miesto savivaldybės administracijos patalpos.

Kaip geras draugas ir dar teisininkas, A.Degulis pasisiūlė broliams Plotkinams padėti turtą atgauti. Tačiau netrukus pretendentus į pastatus jis patikino, kad turto natūra atgauti neįmanoma, o jiems priklauso tik kompensacija. Kaip įrodymą advokatas pateikė 2002 m. laikraščio "Kauno diena" publikaciją, kurioje Kauno savivaldybės tarybos nariai juokiasi iš tokios galimybės – negi patalpos bus atiduotos kartu su valdininkais? Tai Plotkinus įtikino, kad atgauti pastatus yra neįmanoma.

Savivaldybė nutyli

Vis dėlto pastatai buvo grąžinti ir A.Degulio iniciatyva parduoti trims šeimoms. Iš karto po to buvo sudaryta nuomos sutartis su savivaldybe. Nors G.Plotkino advokatė prašė teismo skirti laikinąsias priemones ir sustabdyti nuomą, savivaldybė vis tiek viso teisminio proceso metu moka nuompinigius trims nuomotojams. Pinigai įplaukia į vieno iš jų – Egidijaus Noreikos sąskaitą, kuris tikina, kad sąžiningai visiems išmoka, kiek priklauso.

Per pusantrų metų savivaldybė į E.Noreikos sąskaitą pervedė apie 100 tūkst. litų nuomos mokesčio ir apie 20 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nuomos santykiai nuo 2004 m. tęsiasi iki šiol.

"Kauno dienai" pasidomėjus, kodėl savivaldybė nesutiko sustabdyti nuompinigių mokėjimo, konkretaus atsakymo nebuvo gauta. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė iš viso nieko nežinantis apie bylą, o Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė lakoniškai atsakė, kad toks buvo savivaldybės sprendimas.
Bendrojo skyriaus vedėjo Alfonso Jarušausko paprašius pateikti informaciją, kiek per dešimt metų savivaldybė sumokėjo nuompinigių, šis pasiūlė kreiptis tiesiai į nuomotojus, nes be jų sutikimo negalintis atskleisti tokių duomenų.

Tikėjo sąžiningumu

Teismo pateiktame ieškinyje rašoma, kad visą laiką iki 2010 m., visiškai pasitikėdami A.Deguliu, Plotkinai buvo įsitikinę, kad jų atstovas rūpinasi kompensacijomis. Todėl per tą laiką Lietuvos ambasadoje Maskvoje G.Plotkinas pasirašė ne vieną įgaliojimą, leidžiantį A.Deguliui atstovauti jam įvairiose institucijose.

Lietuviškai tik kelis žodžius pasakyti mokantis G.Plotkinas, pasirašydamas dokumentus lietuvių kalba, negalėjo įtarti, kad A.Degulio įgaliojimų, atsiųstų lietuvių kalba, turinys neatitinka sutrumpinto vertimo į rusų kalbą. Vėliau paaiškėjo, kad šiais įgaliojimais jam buvo suteiktos teisės ne tik atstovauti, bet ir atgautu G.Plotkino turtu disponuoti, t.y. jį parduoti.

2010 m. D.Plotkinas su žmona atvyko į Kauną pasimatyti su advokate Dana Žvingiliene. Rankose jie laikė lietuvių kalba parašytą laišką iš Kauno miesto savivaldybės, kurio turinio nesuprato. Jame buvo įrašyta ir pinigų suma, apie kurią atvykėliai nieko nežinojo.

Rašte buvo nurodyta, kad su G.Plotkinu savivaldybė jau visiškai atsiskaitė, todėl advokatė jiems patarė nueiti į savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių.

Nusipirko butą

"Paaiškėjo, kad 2004 m. G.Plotkinui nuosavybė į savivaldybei priklausančius pastatus Laisvės al. 94 ir 94B buvo atkurta natūra", – pasakojo advokatė, kuriai pradėjus aiškintis, išlindo daug kolegos apgaulių.

Paaiškėjo, kad G.Plotkinui 2006 ir 2009 m. buvo išmokėtos dvi didelės piniginės kompensacijos (per 1,6 mln litų) už pastatus Laisvės al. 94A ir 94B. Nė apie vieną iš jų Plotkinai teigė nieko nežinoję.

Dalį Plotkinams priklausančios kompensacijos A.Degulis panaudojo įsigydamas butą Aušros g. Žaliakalnyje. Kai advokatė D.Žvingilienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, butą jis iš karto perleido savo draugams – advokatei Ingai Blaževičienei ir jos vyrui Arnoldui Blaževičiui. Teigiama, kad pastariesiems ne tik nėra perrašytos buto komunalinių paslaugų sutartys, bet jie realiai ten niekada ir negyveno.

Sieja ryšiai

Kad dalis sumos (beveik 900 tūkst. litų) buvo pervesti A.Degulio nurodymu į DNB banko sąskaitą, Plotkinai taip pat nieko nežinojo. Pinigus A.Degulis pervesdavo į 48 sąskaitas SEB banke doleriais, eurais ir litais. Per apklausą A.Degulis teisinosi, kad tiek daug sąskaitų esą sukūrė manydamas, kad kiekvienam naujam pervedimui reikia naujos sąskaitos.

Neatmetama prielaida, kad sąskaitų skaičius susijęs su SEB banke tuo metu dirbusiu Romualdu Staniu. Jo tėvai, gyvenantys Jurbarke, buvo vieni iš trijų ką tik atgautų patalpų Laisvės al. 94 ir 94B pirkėjų 2004-aisiais.

Kitos dvi poros, kurios tariamai iš G.Plotkino, atstovaujamo A.Degulio pagal įgaliojimą, nupirko dalį pastato, buvo Nida ir E.Noreikos bei Valdas ir Kristina Baranauskai. Viena iš porų (Staniai) ką tik nusipirkę dalį patalpų, tuoj pat vėl jas perleido A.Deguliui ir jo žmonai, bei kitą dalį – savo sūnui Romualdui Staniui, dirbusiam banke.