Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistų, iš nesaugios aplinkos paimtais vaikais rūpinasi laikini globėjai, už kuriuos atsakingos savivaldybės. Situacija jose labai skiriasi. Kauno, Klaipėdos savivaldybės išskiriamos kaip pavyzdinės.

Kaune iš nesaugios aplinkos paimti vaikai vežami į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Kaip Eltai sakė jam vadovaujantis Ričardas Kukauskas, vaikams atsiskirti nuo šeimų buvo, yra ir bus stresas. Tačiau sąlygos, kuriomis apgyvendinami iš nesaugios aplinkos paimti vaikai, nebe „kolchozinės“.

„Kaune iš tėvų paimti vaikai vežami į laikinų globėjų šeimas arba į mūsų centrą. Pavyzdžiui, šiąnakt, 4 valandą ryto, buvo atvežti trys vaikai. Per metus „Pastogėje“ apgyvendinama apie 100 iš kauniečių šeimų paimtų vaikų, o iš viso paimama 160-180 per metus. Pusė jų paprastai grįžta pas tėvus, kitiems ieškoma nuolatinių globėjų“, - sakė R. Kukauskas.

Centre vaikus konsultuoja psichologai, apžiūri medikai. „Jais rūpinasi auklėtojai, kurių mums, žinoma, trūksta. Tačiau dėmesį kiekvienam vaikui stengiamės užtikrinti pasitelkdami kitų sričių specialistus, savanorius“, - sakė R. Kukauskas.

Pasak jo, vaiko gerovės centrai irgi labai keičiasi. „Kaunas šia prasme - pirmaujantis, visą globos sistemą perorganizavęs, kad vaikams kuo labiau primintų namų aplinką.

„Vaikai apgyvendinami atskiruose butuose Kauno mieste po 6. Juos pagal grafiką visą parą prižiūri darbuotojai. Ir mūsų centrui savivaldybė skyrė lėšų, kad patalpos labiau primintų namus nei įstaigą. Vaikai tariasi su darbuotojais, ką valgys, veiks. Privačiuose kambariuose jie gyvena po du ar po vieną. Ypatingiems atvejams - emocijų sutrikimų turintiems vaikams ar reikalingiems ypatingo dėmesio, kamerinės aplinkos - įrengti trys kelių kambarių butukai su virtuvėmis, tualetais, dušais, niekuo nesiskiriantys nuo namų. Juose taip pat apgyvendinami ir iš tėvų paimti broliai bei sesės“, - sakė R. Kukauskas.

Kūdikiai ir vaikai iki 2-3 metų į centrą nepatenka. Jie apgyvendinami pas budinčius globotojus, įsipareigojusius visą parą priimti vaikus.

„Turime dešimt tokių globotojų šeimų. Jose apgyvendinami vaikai iki 10 metų amžiaus, gali būti ir vyresnių, jei atvežami su mažais broliais ar sesėmis ir globotojai sutinka priimti. Stengiamės, kad „Pastogėje“ liktų tik paaugliai. Šiuo metu be jų centre turime tik kelis pradinukus”, - sakė „Pastogės” vadovas.

Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai šiame centre vidutiniškai praleidžia apie 4 mėnesius.

„Mes norėtume, kad į šeimas grįžtų greičiau, bet tai priklauso nuo to, kaip sekasi savo gyvenimą tvarkyti biologiniams tėvams. Maždaug kas antras vaikas grįžta pas tėvus. Kitus turėtų perimti nuolatiniai globėjai, bet jų labai stinga. Jei būtų daugiau, vaikai taip ilgai neužsibūtų įstaigose. Vien pas mus vaikų, laukiančių nuolatinių globėjų, nuolat apie 20“, - atkreipė dėmesį R. Kukauskas.

Klaipėdoje per liepą iš tėvų buvo paimti 4 vaikai nuo 4 iki 12 metų amžiaus. Kaip Eltai sakė Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė Rita Bratėnaitė-Vitkienė, vyraujanti priežastis - alkoholio vartojimas.

„Pirmenybė globoti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus turėtų būti teikiama budintiems globotojams, tačiau Klaipėdos mieste parengti budintys globotojai jau prižiūri vaikus, tad paimtieji apgyvendinami mūsų įstaigos Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje”, - sakė specialistė.

Laikinųjų globėjų nepakanka ir uostamiestyje. „Reikėtų bent dešimties. Mūsų įstaiga yra pasirašiusi sutartį su 1 budinčiu globotoju, apie SOS Vaikų kaimą informacijos neturiu”, - sakė Eltos pašnekovė, įvardydama apgyvendinimo pas budinčius globotojus tikslą - kad vaikai iš namų pakliūtų į namus, išvengdami institucinės priežiūros.

„Deja, mūsų praktikoje paimtų vaikų grąžinimai tėvams yra reti. Ar galima paimti vaiką iš šeimos ramiai? Bet kuriuo atveju vaikui tai didelė žala, tačiau ne mažiau žalinga likti nesaugioje aplinkoje”, - pridūrė R. Bratėnaitė-Vitkienė.

Kaip elgtis tėvams, kai paimamas vaikas? Pasak specialistės, pirmiausia - susimąstyti, kas ne taip jų gyvenime, keistis ir bendradarbiauti su specialistais, vykdyti jų rekomendacijas.

Kaip Eltai sakė šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai vadovaujantis Janas Maciejevskis, per pirmąsias devynias liepos dienas pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus visoje Lietuvoje sulaukta per 200.

„Iš tėvų ir teisėtų globėjų paimta 90 vaikų, iš jų 30 nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas teisinis sprendimas paimti iš tėvų. Kiti 60, įvertinus grėsmės lygį, bus grąžinti tėvams arba, nustačius antrą grėsmės lygį, bus sprendžiama dėl paėmimo iš tėvų“, - sakė tarnybos direktoriaus pareigas einantis J. Maciejevskis.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių iš šeimų buvo paimti vaikai, alkoholis ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei nuolatinė vaikų nepriežiūra. Pranešimų sulaukta iš visos Lietuvos, kiek daugiau - didmiesčiuose.

Apie galimus vaiko teisių pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Daugiausiai pranešimų apie skriaudžiamus vaikus sulaukiama iš kaimynų, pažįstamų, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, skambino ir patys vaikai ar jų draugai.

„Šeimoms, kurios augina vaikus, svarbu nepanikuoti dėl vaikų paėmimo. Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas nėra iš šeimų imti vaikus, kaip kad Norvegija kaltinama vaikų grobimais. Grobti vaikų tikrai niekas nenori. Tikslas - padėti šeimoms ir užkardyti vaikų teisių pažeidimus, laiku ateinant šeimai į pagalbą“, - pabrėžė Eltos pašnekovas.

Vaiko teisių apsaugos specialistams konstatavus problemą, J. Maciejevskis kvietė tėvus ir artimuosius bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, kitais paslaugų teikėjais keičiant situaciją, kad paimtas vaikas būtų grąžintas į šeimą.

„Tikrai nėra taip, kad paimtas vaikas negalės būti grąžintas tėvams“, - pabrėžė tarnybos vadovas, kviesdamas piliečius nelikti abejingus matant, kad šeima gali susidurti su problemomis, informuoti atitinkamas tarnybas dėl pagalbos šeimai organizavimo, kad ji būtų prevencinė, o ne intervencinė ir dar prieš kylant grėsmėms šeima išmoktų vengti rizikų.

Didelė problema Lietuvoje - alkoholio vartojimas. Kaip pabrėžė Eltos pašnekovas, jei apsvaigęs vienas iš tėvų, kitas turėtų būti blaivus, kad galėtų pasirūpinti vaiku.

„Jei abu yra neblaivūs, nėra kam pasirūpinti vaiku, tada jau kyla grėsmė jo saugumui“, - akcentavo J. Maciejevskis.

ELTA primena, kad nuo liepos vaikas iš jam nesaugios aplinkos paimamas 4 atvejais. Pirmas atvejis, kai vaikas paimamas iš jam nesaugios aplinkos, jei grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.

Antras atvejis - jei vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

Nesaugia aplinka vaikui bus laikoma, jei vaiko atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma, kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais. Tai yra trečias atvejis, kai vaikai paimami iš teisėtų globėjų.

Ketvirta priežastis paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos - jeigu jo atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Grėsmės vaikui lygiai nustatomi pagal grėsmės vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei požymius.

Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų - tėvų, globėjų, rūpintojų, specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo.

Laukiant teismo sprendimo, vaikas bus laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje ir grąžinamas tėvams paaiškėjus, jog tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat jei neliks socialinės rizikos veiksnių.

Atgauti vaiką galės ir tie tėvai, kurie stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su juo ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai.

Tokiais atvejais numatyta taikyti atvejo vadyba dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams.

Kaip skelbė ELTA, nauja, centralizuota ir bendra Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.