Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pakeitimai pagerins gyvenimą socialiai jautrioms grupėms.

„Tai ne tik RRF (ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – BNS) priemonė, kurią privalome įgyvendinti, bet tai kartu tas lauktas rezultatas, kuris gavus tyrimus dėl skurdo, kurį patiria mūsų socialiai jautrios grupės, (...) atitiks ir pagerins gyvenimą šitoms socialiai jautrioms grupėms“, – posėdyje teigė premjerė.

„Tikiuosi, kad ne tik iš Vyriausybės išeis, bet ir Seime bus neišdarkytas ir priimtas taip, kaip ministerija paruošė“, – pridūrė ji.

„Siūloma nustatyti, kad tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, 12 mėnesių turi gauti socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, nes dabar skiriama tik vaikui. Ir kompensacijas, kurios dabar išvis neskiriamos“, – posėdyje teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Per šį laikotarpį tokie asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą turėtų kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo parba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo.

Anot ministrės, taip pat siūloma sudaryti palankesnes sąlygas paramai gauti vaikus su negalia auginančioms šeimoms.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisomis siūloma į pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams su negalia, netekusiems 45 proc. ir daugiau dalyvumo žmonėms, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki 24 metų ir dar mokosi.

Be to, siūloma šešis mėnesius (vietoj trijų) mokėti 100 proc. buvusios pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laiką nuo šešių iki trijų mėnesių, o papildomą pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems, kuriems registracija  tarnyboje nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems asmenis su negalia.

Skiriant piniginę paramą siūloma keisti turto vertinimo kriterijus ir du kartus padidinti lėšų normatyvą apskaičiuojant visą turtą. Taip pat siūloma 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams.

„Normatyvai nekeisti daugiau nei dešimt metų, tai jau net gėdinga kartais kalbėti, kokios yra skiriamos lėšos toms šeimoms, kurioms tikrai labai reikia“, – kalbėjo ministrė.

„Savivaldybėms skiriama iš gyventojų pajamų mokesčio pagal 2011-2013 metų nustatyta normatyvą ir metai iš metų skiriama ta pati suma, 223,3 mln. eurų ir jau daugiau nei keturi metai vis tiek iš valstybės biudžeto reikia primokėti papildomai lėšų. Siūlymas yra skirti lėšas pagal paskutinių trijų metų panaudotas lėšas, išvesti vidurkį, tikintis, kad tada nereikės perskirstymų ir dėliojimų“, – aiškino J. Zailskienė.

Be to, siūloma, kad savivaldybė, teikdama paramą pirmiau turi siūlyti žmogui dalyvauti užimtumo programoje, o visuomenei naudingai veiklai gali būti pasitelkiami tik atsisakę joje dalyvauti ir nedalyvaujantys kitose darbo rinkos priemonėse bei  gaunantys pašalpą ilgiau kaip šešis mėnesius iš eilės.

Ministerijos teigimu, pakeitimai aktualūs apie 15 tūkst. asmenų, o jiems įgyvendinti nuo 2026 metų birželio 1 dienos prireiktų apie 11 mln. eurų.