„Aš jų labai bijau“, – teigė pašnekovė.

„Jie taip greitai praskrieja, kad visada šoką sukelia žmonėms ir tikrai nemalonu“, – pasakojo kita pašnekovė.

Vilniaus medikai skaičiuoja, kad traumų pikas buvo prieš maždaug penkerius metus. Tuomet per metus kreipdavosi apie tūkstantį nukentėjusiųjų – ir pėsčiųjų, ir paspirtukininkų. Dabar pagalbos prašo mažiau žmonių, tačiau pagrindinė problema, pasak medikų, ta, kad jie vis dar gali važinėti šaligatviais.

„Čia pagrindinė bėda. Reikia suprasti, kad paspirtukas yra transporto priemonė, transporto priemonės važiuoja arba važiuojamąja dalimi, arba dviračių taku, bet ne pėsčiųjų šaligatviais. Jie tikrai važiuoja be garso, tyliai, tikrai yra rizikinga, dar jeigu važiuoja be šalmų“, – nurodė skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černiauskas.

LNK stop kadras.

Daugiausia paspirtukininkų ir jų sužalotų žmonių traumos nebūna sunkios – nubrozdinimai, rankų, kojų lūžiai. Rečiau lūžta stuburas, o kiekvienais metais pasitaiko bent po vieną mirtį.

„2024 metais turėjome 1,9 tūkst. Jei lygintume prieš 10 metų, tai 2015-aisiais turėjome tik 250 traumų. Tai padidėjo rodiklis per dešimtmetį septynis kartus“, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė.

Šalmus privaloma užsidėti nepilnamečiams, suaugusiems šalmą dėvėti rekomenduojama – jis privalomas tik važiuojant gatvėmis.

„Šalmai yra tikrai svarbūs. Mes, gydytojai, vienareikšmiškai esame už juos, nes, žinote, ranką, koją galime sugipsuoti ir išgydyti, o jei nukenčia galva – tai smegenų taip lengvai nepakeisi“, – šnekėjo skubiosios medicinos gydytojas.

Paspirtukais važinėjantys atkerta, kad gal šaligatviais ir nevažinėtų, tačiau jiems skirtų trasų yra toli gražu ne visur.

„Turime situaciją, kai tai yra plintanti važiavimo priemonė, tačiau reguliavimas jos bėga iš paskos“, – pabrėžė Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

Iki 20 kilometrų per valandą greičiu galintiems važinėti paspirtukams, jei nėra dviračių tako, galima važiuoti ir pėsčiųjų šaligatviais. Keisti tvarkos kol kas neketinama. Svarstoma, gal reikėtų visiems norintiems jais važinėti įvesti egzaminą.

„Viskas susideda į tai, kas tai darytų, kokia institucija, kaip tai apibrėžti – tai didžiulė papildoma biurokratija. Manau, kad tą reikėtų daryti per švietimą – nuo pirmųjų dienų. Kitas dalykas – tėvai turėtų žiūrėti, ką jų vaikai daro“, – aiškino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Vilniaus savivaldybei ir policijai suorganizavus reidą, paaiškėjo, kad tėvai to nedaro. Su galingu elektriniu motociklu pagautas nepilnametis – policija iškvietė ir jo mamą.

„Rankos dreba“, – teigė mama Kristina.

Kristina, paklausta, kas šioje situacijoje labiausiai kaltas, atsakė: „Tai tėvai.“

Kitas, su galingu elektriniu motociklu pagautas pilnametis, taip pat turės apie ką pamąstyti.

Danielius, paklaustas, ar gailisi, atsakė: „Ne.“

Į klausimą kodėl, Danielius teigė: „Nežinau, toks experience (liet. – patirtis).“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Policijai tokie neseniai atsiradę galingi motociklai – tikras galvos skausmas.

„Atsiranda tokios ir panašios transporto priemonės, mes jas priskiriam prie motociklų – tiesiog ne su vidaus degimo varikliais, o elektriniais. Turi turėti kategoriją, tokia transporto priemonė turi būti užregistruota“, – kalbėjo Kelių policijos valdybos specialistas Ilja Artomonov.

„Būtų paprasčiau, jei būtų pakoreguoti teisės aktai, tokius preventyvius dalykus galėtų daryti, matuoti greitį, žiūrėti, ar laikomasi taisyklių – jei tai galėtų daryti mūsų viešosios tvarkos pareigūnai. Esame pasikreipę į Seimą, kad būtų pakoreguoti teisės aktai“, – nurodė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Dažniausi pažeidimai – važinėja chuliganiškai, per dideliu greičiu, dažnai ir be šalmo.