Geriau kartą pamatyti

„Ožkos vyras yra ožkinas“, „Gaidys deda didelius kiaušinius, vištos – mažus“, „Alkanos kiaulės cypia“... Ką čia ji paisto, pasakysit. Ogi paklausykite savo mažamečių vaikų ar anūkų – dar ne tiek išgirsite! Nuo gamtos nutolusi karta ne tik neskiria medžių, paukščių, gyvūnų, bet ir neturi žalio supratimo apie kaimo gyvenimą. Kaip atsiranda duona, pienas, kiaušiniai? Įminti šias paslaptis asfalto vaikams sunkiau nei perprasti moderniausias technologijas.

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti, – vadovaudamiesi liaudiška išmintimi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) darbuotojai pradėjo projektą, kviečiantį miesto žmones užmegzti ryšį su gamta ir prisiliesti prie tautinio paveldo.

„Esame parengę edukacijas, padedančias iš arčiau pamatyti ir išbandyti lietuvių liaudies amatus, – pristato ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė. – Jose galima ne tik turiningai praleisti laisvalaikį, smagiai pabendrauti, sužinoti daug naujo, bet ir atskleisti savo kūrybinius gebėjimus.“

Edukacijos vyksta Kauno centre, ŽŪR. Pasak S. Kisielienės, tai itin patogu miestiečiams. „Lietuvoje galime rasti platų edukacinių užsiėmimų pasirinkimą. Tačiau tolesnei kelionei kartais pristinga laiko ar pinigų. Tai ir yra unikalu, kad su kaimo amatais galima susipažinti čia pat, mieste“, – pabrėžia ji.

Ir mažam, ir dideliam

Žemės ūkio rūmų iniciatyva iškart sulaukė atgarsio. Šių dienų kontekste darosi vis svarbiau išlaikyti lietuvišką savastį, ji tampa saugotina ir brangintina vertybe. Tautinio paveldo skrynia vis plačiau atveriama, o edukacijos suteikia puikią progą dirstelėti į jos lobynus.

Įtraukianti edukacinė veikla itin patraukli moksleiviams, čia dažnai lankosi klasės iš įvairių mokyklų. Tačiau ji sparčiai populiarėja ir tarp suaugusiųjų. Itin didelio susidomėjimo sulaukė ŽŪR iniciatyva – nemokamos edukacijos senjorų grupėms.

Šiandien vis labiau linkstama dovanoti emocijas ir potyrius, todėl edukacijos pasirenkamos kaip originalus būdas atšvęsti gimtadienį, pabūti su darbo kolektyvu.

„Tai galimybė įdomiai praleisti savo laisvalaikį ne tik su artimaisiais, bet ir su draugais, kolegomis, – antrina ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė, projektų vadovė Gintarė Naskauskė ir džiaugiasi didėjančiu darbo kolektyvų susidomėjimu tautinio paveldo edukacijomis. – Šie užsiėmimai sukuria puikią erdvę nuoširdžiai pabendrauti kolegoms, stiprina komandinius ryšius.“

Senoviškai: krosnis pačiame Kauno centre, Žemės ūkio rūmuose? Rūmų direktorius S. Dimaitis atskleidė ne tik jos atsiradimo, bet ir pagal šimtametį receptą kepamo kugelio paslaptis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Viskas apie medų

Nusprendus taip įdomiai praleisti laisvalaikį, tereikia gero patarimo: o kurią edukaciją rinktis? ŽŪR įsteigta elektroninė parduotuvė www.madebylithuanians.com – tobulas vedlys. Čia pristatomi ne tik sertifikuoti tautinio paveldo gaminiai ir produktai, bet ir edukacinės veiklos ir į jas kviečiantys savo amato žinovai.

Štai Juozas Jankauskas – bitininkas su 50 metų stažu. Daugiau kaip keturiasdešimt metų draugijai vadovavęs, Metų bitininkų tapęs J. Jankauskas gali paliudyti, kad šiandien susidomėjimas bičių produktais – didžiulis.

Daugelis yra girdėję, kad medus – vaistas nuo šimtų ligų, tačiau ar žino, kokie bičių produktai naudojami gydant konkrečią ligą? O kuo skiriasi bičių pikis, duonelė ir žiedadulkės? Edukacijoje-degustacijoje „Bičių produktai sveikatai ir ilgaamžiškumui“ bitininkas praktikas atsako į visus rūpimus klausimus. Negana to, visų bičių produktų galima ir paskanauti.

Edukacijoje „Bičių vaško žvakių liejimas“ galima sužinoti ir patiems įsitikinti, kad iš bičių galima sutverti stebuklus. Savo rankomis edukacijoje pasigaminta medumi kvepianti vaško žvakė suteiks kūrybinio džiaugsmo ir bus naudinga praktiškai.

„Be bitutės nėra medučio“ – taip pavadinta edukacija-degustacija padės pažinti dideles mažų vabzdžių paslaptis ir net išmokys atakiuoti korį iš bičių avilio, išsukti medų, supilstyti jį į stiklainius. O tada jau laikas pasmaguriauti!

Nuo šiaudų iki žuvų

Šiaudiniai sodai – labai svarbi Baltų kultūros dalis. Sodus rišdavo Kalėdoms, Velykoms, jaunosioms, kūdikiams. Sodai namams turėdavę teikti gausą, sėkmę, darną, saugoti nuo piktų jėgų.

Prieš porą metų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta šiaudinių sodų rišimo tradicija paskatino dar didesnį susidomėjimą šia viena seniausių tradicinio meno šakų.

Edukacija „Tradicinis šiaudinių sodų vėrimas“ skirtas tiems, kurie nori ne tik daugiau sužinoti apie šiaudinius sodus, bet ir patys išmokti juos rišti: padedant patyrusiems meistrams, paruošti šiaudus, surišti šiaudinius reketukus, iš kurių gims įspūdingas sodas. O kad darbas neprailgtų, edukacijos dalyviai vaišinami rugine duona su medumi ir kanapių sėklomis.

Monika Kazlauskaitė – jauniausia iš visų ŽŪR edukatorių, tačiau jos vedamas edukacinis užsiėmimas „Ir žuvys kalba“ sudomintų net ir užkietėjusius žvejus. Ką jau kalbėti apie nelaikiusius rankose meškerės.

Ar teko girdėti apie žuvį ožką, rainę ar kūjagalvį? O matyti žuvis, statančias „lizdus“? Edukacijos metu laukia pažintis su Lietuvoje gyvenančių žuvų įvairove ir netgi protmūšis apie žuvis. Jei nesinorės pasimatuoti meškeriotojų braidymo kelnių, tai pasiūlymui paskanauti žvejų mėgstamų užkandžių tikrai neatsispirsite.

Pakartot: 20 valandų giliame puode krosnyje, kūrenant beržinėmis malkomis, keptas kugelis tirpsta burnoje. „Kauno dienos“ darbuotojai, vaišinti šiuo zanavykų valgiu, iškart palinko prie lėkščių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Senovinė krosnis miesto centre

Na, o prabilę apie maistą iškart taikykime į dešimtuką. Koks gi lietuvio stalas be bulvinių patiekalų?! Pakvietę į svečius „Kauno dienos“ darbuotojus, ŽŪR darbuotojai pasiūlė pačią sočiausią edukacinę-degustacinę programą „Krosnyje keptas Zanavykų kugelis“.

„Šio kugelio receptui – gerokai per šimtą metų. Pagal senovinį receptą kugelis kepamas su kiaulės karka ir kojomis, todėl yra unikalaus skonio“, – pristato savo gimtųjų kraštų kulinarinį paveldą ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Unikalumo skoniui suteikia ir tai, kad kugelis kepamas beržinėmis malkomis kūrenamoje krosnyje ir labai ilgai – net 20 valandų. Iš kur krosnis rūmuose vidury miesto?

Rūmų šeimininkas atskleidžia istoriją. Pagal architekto Karolio Reisono projektą 1931m. pastatyti rūmai patyrė istorinių skersvėjų. Skaudžiausias etapas – nuo 1940-ųjų, kai buvo likviduota ŽŪR veikla. Sovietmečiu rūmuose šeimininkavo Lietuvos komunistų partijos Lenino rajono komitetas, rūsyje partinė grietinėlė buvo įsitaisiusi pirtelę. Ją dabartiniai rūmų šeimininkai pritaikė prasmingai edukacinei veiklai.

Per barzdą varvėjo

Nuo 1991-ųjų, kai buvo atkurti Žemės ūkio rūmai, jie tapo svarbia ir įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija: tarnauja kaimo žmonių interesams, konsultuoja, priima svarbius sprendimus. „Šiandieną rūmai buria 37-ias žemdirbiškas organizacijas“, – įvardija įspūdingą skaičių S. Dimaitis.

Rūmams tenka dar viena misija – puoselėti ir populiarinti tautinį paveldą. Tai simbolizuoja ir edukacinėje salėje sieną puošianti didžiulė fotografija: mergaitė tėviškės laukuose su Lietuvos vėliava. Tai Molėtų rajono ūkininkės Vaidos Jateikės nuotrauka, kurios herojė – jos dukrytė Vėja. ŽŪR edukacijų tikslas – kuo daugiau jaunų žmonių paskatinti taip aukštai kelti trispalvę ir didžiuotis savo šalies tautiniu paveldu.

Pakeliavę laiku po rūmų istoriją, palydėtą iliustracijų ekrane, palinkstame virš lėkščių. Milžiniškos porcijos minkštutėlio kugelio, pagardinto kaimiška grietine, akimirksniu dingsta.

Įprastai edukacijų dalyviai sotumą nuplauna kompotu, verdamu iš Lietuvos ūkininkų išaugintų vaisių ir uogų. Mes gi gavome paskanauti ypatingo alaus – Klausučių alaus darykloje gaminamo „Jurgenborg“ lagerio. Kaip ten pasakos baigiasi: „Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“

Vaišės: juoda duona su kanapių sėklomis, šakotis, saldieji „Grybukai“ – šiais skanėstais lepinomės edukacijos metu, o dovanų gavome ne bet kokio medaus, bet suteikiančio galių! / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sutvirtinta bendrystė

Tačiau mūsų viešnagė šia pasaka nesibaigė. Laukė dar viena ypatinga edukacija – pažintis su vytinėmis juostomis.

„Manoma, kad vytinių juostų audimo būdui yra apie šeši tūkstančiai metų, jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvoje turime duomenų nuo V a.“, – ypatingus kūrinius pristato sertifikuota Tautinio paveldo produktų A kategorijos amatininkė, vytinių juostų, audimo amato puoselėtoja Birutė Račkaitienė.

ŽŪR galima rinktis vieną iš dviejų pažinčių su šiuo unikaliu amatu. Edukacija „Tautinių juostų audimas“ kviečia sužinoti, kaip audžiamos vytinės juostos, kokia jų raštų simbolika, nukeliauti į senolių gyvenimą ir sužinoti, kam ir kaip juostos buvo naudojamos. Užsiėmimas trunka pusantros valandos, o baigiasi smagia veikla – edukacijos dalyviai mokosi nusivyti apyrankę.

Tuo tarpu edukacija „Vytinio audimo mokymo kursas“ – gerokai ilgesnė. Prireikia net penkių pamokų, nes veikti yra ką. Visų pirma susipažįstama su vytinio audimo įrankiais, išmokstama skaityti juostų schemas ir pabandoma nusiausti paprastą nedidelę juostelę. Vėliau mokomasi rašto formavimo technikų, jos išbandomos praktiškai – galima nusiausti juostelę su kryžiukais, rombiukais ir paprasčiausiais žalčiais. Ir taip – gilyn į vytinių juostų subtilybes.

„Kiekviena juosta – tarsi maža istorija, kurią sukuriame savo rankomis“, – su meile kalba audimo amato puoselėtoja B. Raškaitienė, paskleisdama ant stalo grožių grožius.

Čiupinėjame ir stebimės – kokie raštai, kokia apdaila! Nenuostabu, kad šiandien austos juostos vėl geidžiamos. Juostelės įvairioms reikmėms, diržai, vyriškos kaklajuostės, pakabukai raktams ar kvapams – jos gali tapti išskirtiniu papuošalu.

Na, o mes išeiname pasipuošę vytinėmis apyrankėmis. Šis smagus darbas, kuriam būtinai reikia keturių žmonių (po vieną nenusivysi!) tampa metafora – edukacijos dalyviai simboliškai pina ne tik komandinius ryšius, bet ir dabarties jungtis su praeitimi.

Kodėl verta rinktis Žemės ūkio rūmų rengiamas edukacijas?

• Edukacijos suteiks gerų emocijų ir praturtins naujomis patirtimis. Jų dalyviai turės galimybę geriau pažinti lietuvių liaudies amatus, mūsų tautos tradicijas ir papročius, sužinoti apie senovės lietuvių gyvenimo būdą, jų kūrybiškumą ir darbštumą.

• Apsilankius www.madebylithuanians.com/edukacijos, galima pasirinkti labiausiai dominantį užsiėmimą. Visus juos veda sertifikuoti meistrai ir amatininkai. Apie juos galima sužinoti www.madebylithuanians.com/sertifikuoti-meistrai-gamintojai.

• Užsiėmimus įprastai sudaro teorinė dalis ir praktiniai užsiėmimai. Juose gali dalyvauti 15–25 asmenų grupės. Edukacijų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, o medžiaga – viešinama. Išduodami mokymų pažymėjimai.

• Dėl edukacijų, užsakomųjų renginių pagal individualius pageidavimus galima susisiekti el. paštu [email protected] arba telefonu +370 657 95 629.

Pažinkite. Ragaukite. Mėgaukitės

• „Pagaminta lietuvių – www.madebylithuanians.com“ – vienintelė Lietuvoje autentiška elektroninė parduotuvė, siūlanti sertifikuotus tautinio paveldo produktus ir gaminius, edukacijas su degustacijomis, kurias veda tikri meistrai.

• Tik šioje parduotuvėje rasite ne tik kokybiškus, bet ir laiko patikrintus gaminius ir produktus, o kai kurių gaminimo tradicijos siekia gerokai per 100 metų. Tai gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti tuos, kurie ieško kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir turinčių vertę rankų darbo gaminių. Parduotuvėje galima įsigyti sertifikuotų tautinio paveldo gaminių iš visų 10 šalies apskričių.

• Norite nusipirkti aukščiausios rūšies skilanduko ar duonos, iškeptos pagal 100 metų puoselėjamą receptūrą? Gal ekologiškų džiovintų vaisių, sėmenų sausuolių, karamelinių saldainių su česnakais, varnalėšų šaknų kavos ar pušų pumpurų arbatos? Nuo pasiūlos čia svaigsta galva ir tįsta seilės!

• Apsilankyti šioje parduotuvėje – tobula išeitis, kai paskausta galvą ieškant dovanos vykstant į užsienį ar reprezentacijai. Dovanos užsieniečiams čia pristatomos angliškai. Nuo skanėstų iki nuostabaus grožio gaminių – tokia dovana ypatinga ir vertinga.

Juosta ir puošia, ir saugo

Autentiška: „Vytinės juostos audžiamos kvadratinėmis lentelėmis su skylutėmis kampuose, per kurias perkišami siūlai“, – paaiškina B. Račkaitienė. Jos vadinamos burtukėmis, tačiau didžiausi burtai – į juostas įausti simbolines reikšmes turintys senieji baltiški simboliai.

Autentiška: „Vytinės juostos audžiamos kvadratinėmis lentelėmis su skylutėmis kampuose, per kurias perkišami siūlai“, – paaiškina B. Račkaitienė. Jos vadinamos burtukėmis, tačiau didžiausi burtai – į juostas įausti simbolines reikšmes turintys senieji baltiški simboliai. / ŽŪR nuotr.

• B. Račkaitienės audžiamos juostos – ypatingos. Kurdama ji remiasi Lietuvos pagoniškąja istorija, archeologiniais radiniais ir simboliais. Birutė begalę laiko praleidžia atkurdama juostų raštus, kadangi ne kiekvienas jų gali būti pripažintas tautiniu paveldu. Privalu įrodyti, kad tokiais raštais margintos juostos buvo audžiamos ir senovėje.

• Kauno rajone, Girionyse, gimusi ir augusi Birutė baigė informatikos studijas, tačiau jaunystėje užgimusi meilė rankdarbiams nepaleido. Išbandžiusi nėrimą vąšeliu, siuvinėjimą, karpymą iš popieriaus, pynimą vytelėmis, vis dėlto labiausiai linko prie juostų audimo.

• Birutė užaugino tris dukras. Viena iš jų pastūmėjo mamą sugrįžti prie savo svajonės. B. Račkaitienė ėmė savarankiškai mokytis vytinių juostų audimo meno, pati ieškojo medžiagų, domėjosi, kaip tai daroma. Pradėjusi austi, sako, jau nebegalinti sustoti.

• Vytinių juostų audimą B. Račkaitienė prilygina savotiškai meditacijai. „Juostos man – lyg mūsų šaknų išmintis“, – sako kūrybinga moteris, savo pagarbą Lietuvai ir jos turtingam paveldui išliejusi ir eilėmis: „Aš jaučiu – tu gyva. /Aš girdžiu tave žemei alsuojant. / Aš matau tave girių veide / Ir žaliam žaliam vasarojuj. / Margaspalvės juostos rašte / Tavo mintys liejas nebyliai. / Aš girdžiu jas, liečiu ir skaitau / Tavo išmintį – raštuose gyvą.“

• Anksčiau juostos buvo naudojamos drabužiams susirišti, dovanojamos, siekiant kitam žmogui parodyti dėmesį, taip pat buvo reikšmingas jungtuvių simbolis, juostomis vystyti krikštijami naujagimiai ar pažymimos kitos svarbios progos. Šiandieną, augant susidomėjimui tautine atributika, senovinio audimo juostos vėl paklausios. „Svarbu rinkti juostą intuityviai, tą, kurią širdis šaukia“, – primena audimo amato puoselėtoja.

• Norite autentiškos vytinės juostos? Išsirinkite internetinėje parduotuvėje www.madebylithuanians.com.