"Teleradijo kompanija Hansa" ilgus metus rinko mokestį už paslaugą, kuri, kaip paaiškino teismas, yra neteisėta. Tačiau daug metų mokėtus pinigus kauniečiams vargu ar pavyks atgauti.

Reikalavo ir grasino

"Kauno diena" ne kartą rašė apie gyventojų skundus, kad sulaukia iš "Teleradijo kompanijos Hansa" grasinančių laiškų už neva neapmokėtą radijo taško paslaugą. Pernai į redakciją kreipėsi Šilainių mikrorajono gyventoja, kuri nusipirkusi butą pradėjo gauti laiškus, raginančius sumokėti 110 litų skolą už radijo taško paslaugą. Įstaigos darbuotojai jai teigė, kad moteris įsigijo butą su sena skola ir jei ji nebus padengta, kaunietės duomenys bus perduoti skolų išieškojimo bendrovei. Jai dar pasiūlė atsisakyti radijo taško paslaugos už 15 litų.

Net ir sumokėję tuos 15 litų kai kurie gyventojai ir toliau gaudavo sąskaitas už neteikiamą paslaugą. Kiti netikėtai sužinodavo esantys skolingi, nors dar prieš kelerius metus pranešė atsisakantys paslaugos. Pavyzdžiui, būrys Rasytės g. 30-ojo namo gyventojų po kelerių metų radijo taško tylos vėl ėmė gauti sąskatas, kuriose buvo nurodomos 70 litų skolos.

Nepaisė teismo sprendimo

Grasindama skolų išieškotojais įstaiga pati veikė neteisėtai, nepaisydama teismo sprendimo ir dėl to dabar jai iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu ji nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.
Dar 2012 m. balandį teismas yra pripažinęs, kad įstaiga privalo nutraukti nelicencijuotą LRT radijo transliaciją per laidinio radijo tinklą ir skyrė 1000 litų baudą. Tačiau įstaiga savo veikos nesustabdė ir toliau lyg niekur nieko siuntė sąskaitas gyventojams, grasino antstoliais. Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai tęsiamos neteisėtos veiklos.

Pasak prokurorų, nuo 2012 m. balandžio už suteiktas retransliavimo paslaugas įstaiga gavo ne mažiau kaip 483,994 tūkst. litų pajamų.

Prokurorai yra areštavę kompanijos sąskaitoje rastus pinigus – 436 tūkst. litų.

Baudas už nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą du kartus yra skyrusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 2012 m. skirta 15,5 tūkst. litų, o pernai, metų pabaigoje – 20 tūkst. litų.

Neseniai liovėsi savivaliauti

"Teleradijo kompanija Hansa" tik pernai gruodį liovėsi siuntusi sąskaitas už radijo taško paslaugas ir teigia išjungusi radijo transliacijas. Tačiau savo interneto puslapyje toliau pristato laidinio radijo paslaugą ir skelbia jos kainą – 4,95 lito. Tie, kas nori atsisakyi radijo taško, turi sumokėti įstaigai 15 litų.

Paskambinome į įstaigą ir prisistatėme gyventojais, kurie nori atsisakyti paslaugos. Atsiliepusi darbuotoja paaiškino, kad nuo gruodžio radijo taškas tyli dėl teisnių ginčų ir už šią paslaugą mokėti nereikia. Jos teigimu, jau nieko nekainuoja ir paslaugos nutraukimas, užtenka atsiųsti prašymą elektroniniu paštu. "To reikės, jei teismas leis atnaujinti transliacijas", – aiškino darbuotoja. Paklausta, ar įstaiga grąžins jau sumokėtus pinigus, jei teismas vėl pripažins, kad mokestis buvo neteisėtai renkamas, ji pažadėjo, kad tokie prašymai bus priimami.

Įstaigos steigėjas Jonas Varnas tebėra įsitikinęs, kad mokestis už paslaugas imtas teisėtai. "Mes esame ne retransliuotojai, o elektroninių paslaugų tiekėjai, todėl mums nereikia jokių licencijų. Tikimės tai įrodyti ir teisme", – kalbėjo jis.

J.Varnas stebėjosi, kodėl daug metų niekas nereikalavo jokių licencijų už programų transliacijas laidinio radijo tinkle, o po to, anot jo, prasidėjo puolimas.

Vadina cinizmu

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, reguliuojančios radijo ir televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų veiklą, teisės patarėjas Viktoras Popandopula aiškino, kad komisija neteisėtomis įstaigos transliacijomis susidomėjo prieš kelerius metus, kai pradėjo gauti gyventojų skundus dėl renkamo mokesčio. "Pradėjome aiškintis ir pamatėme, kad šalia kitų radijo stočių be leidimo transliuojamas ir LRT radijas, paskui apie tai nuolat pranešdavome savo interneto svetainėje, prašėme teisėsaugos imtis priemonių stabdyti neteisėtą veiklą", – paklaustas, kodėl "Teleradijo kompanija Hansa" net nuo 2000 m. nevaržomai rinko mokesčius, aiškino jis.

V.Popandopula tokią įstaigos veiklą įvardijo kaip kupiną cinizmo. "Nesudarę jokių sutarčių su gyventojais, Lietuvos autorinių teisių gynimo ir gretutinių teisių asociacijomis, jie reikalavo iš žmonių mokėti pinigus net ir po jiems nepalankaus teismo sprendimo. Be to, ši įstaiga neužtikrina retransliacijų kokybės, nesirūpina laidinio tinklo atnaujinimu", – piktinosi V. Popandopula.
Teisininkas netiki, kad gyventojai atgaus savo sumokėtus pinigus teismo keliu net ir laimėję bylas. "Gali būti, kad nebus ko išieškoti, todėl bylinėjimosi laikas ir lėšos žmonėms gali neatsipirkti, nebent gyventojai kooperuotųsi ir teiktų grupinį ieškinį", – mano jis.

Komentaras

Povilas Jegorovas
Advokatas

Galima ieškoti būdų atgauti prarastus pinigus teismo keliu. Būtų geriausia, jei nukentėję žmonės vienytųsi ir kartu bandytų teikti ieškinį. Kitas klausimas, ar bus ką iš tokios įstaigos paimti. Žmonės turėtų nebijoti pasitarti su advokatais kilus abejonių dėl kokių nors jiems primetamų prievolių. Deja, dažnai kreipiamasi tik tada, kai problema jau būna įsisenėjusi, padaryta daug neteisingų sprendimų.