Ir per krizę Kaziuke galima užsidirbti, tik reikia pasiūlyti už prieinamą kainą kažką originalaus, rankų darbo, naudingo, gražaus. Vis tik nuspėti, ką išgraibstys, pavyko vienetams.
Duonkubiliai pranoko baldus
Šiemet Kazimiero mugė Kaune šurmuliavo tris dienas, ją prailgino Kovo 11-osios šventė. Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje bei Rotušės aikštėje į siūlomas prekes žvalgėsi minios žmonių, tačiau nešinų pilnais krepšiais - ne tiek, kiek tikėjosi amatininkai bei prekybininkai. Nusivylę ne itin vykusia prekyba kai kurie gamintojai net nelaukė mugės pabaigos.
"Nieko gero, per dvi dienas pardaviau du mažiukus kubilus, trečią dieną visai nevažiavau", - apmaudo neslėpė kubilus ir kitokius gaminius iš medienos gaminantis kaunietis Rolandas. Pastaruoju metu žmonės pradėjo namuose kepti duoną, tad tešlos minkymui skirti kubilai, vadinamieji duonkubiliai, pranoko kitas prekes, pavyzdžiui, lauko baldus.
Prekyba ne ką geresnė buvo ir pernykščiame Kaziuke. Kauniečiai, pasak Rolando, mugėje tik dairėsi, prašė vizitinių kortelių. Kai kurie vėliau susisiekė norėdami kažką įsigyti.
Kalvystės dirbiniais greta prekiavę šiauliečiai, pasakojo Rolandas, taip pat trečią dieną visai neatvyko į Laisvės alėją. Kaunietis spėjo, kad vis dar gaji ekonominė krizė, žmonės neturi pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. "Pats vaikams tik švilpukų nupirkau", - prasitarė vyras.
Studentės verslas - čiobreliai
Savo rankų darbo veltinius batus pardavinėjęs Antanas iš Kėdainių rajono per dvi dienas pardavė dvi poras. Šiais senoviniais apavais praeiviai ypač domėjosi, kilnojo, klausinėjo, kaip ir kur juos nešioti. Tačiau norinčiųjų mokėti 120 litų už porą – vos keletas.
"Kai kam netiko ne kaina, o dydis. Be to, šaltasis sezonas baigiasi, veltinių batų paklausa natūraliai mažesnė", - svarstė kėdainietis.
Dirbinius iš odos Vilniaus gatvėje pardavinėję amatininkai iš Latvijos šį kartą daugelį piniginių, aplankų, diržų parsiveš namo. Lyginant su Vilniumi, Kaune prekyba visai prastai vyko. "Gal čia vieta ne kokia?" - svarstė latvė.
Kita odininkė Simona, gyvenanti čia pat Senamiestyje, siūlė odinius papuošalus. Mergina džiaugėsi, kad atsipirko mokestis už vietą – 100 litų. Vilniaus Kaziuke, pasak jos, mokestis už prekyvietę dar didesnis, tad prekiauti į sostinę prieš savaitę ji nevažiavo.
Vis tik buvo ir tokių, kurie dar iki sekmadienio pietų spėjo viską parduoti. Antai studentė Aldona iš Zarasų vasarą pririnko krūvas čiobrelių ir, supakavusi juos drobiniuose maišeliuose, susikrovė ją tenkinantį atlygį. Mergina tik šypsojosi paklausta, kiek užsidirbo. Šiauliuose studijuojanti Aldona ateinančią vasarą žadėjo rinkti ne tik čiobrelius, bet ir kitas vaistažoles – darbas vertas atlygio.
Kaina – pagal pirkėją
Vilnietis keramikas Povilas Kaune šį savaitgalį prekiavo pirmą kartą. Tiesa, ne puodynėmis ar lėkštėmis, o savo rankų darbo kaleidoskopais. Nors jis keramikas, bet kaleidoskopai mediniai. Išskobtuose kamienuose supilti gintaro gabaliukai.
Ne vieną kaleidoskopą, kaip suvenyrą, iš menininko yra nupirkusios valdžios institucijos. Šiuos nematytus gaminius kauniečiai irgi netruko išgraibstyti. Povilo nuomone, tokiose mugėse turėtų būti atskirti tie, kurie parduoda savo rankų darbo gaminius nuo tų, kurie tik perparduoda.
Vilnietis džiaugėsi ne tik sėkminga prekyba, bet ir tiesioginiu bendravimu su žmonėmis. Net kainos nerašė – geriems pašnekovams kaleidoskopus dovanojo už savikainą.
Tirščiau žmonės spraudėsi prie maisto produktų – lietuviškų daržovių, vaisių, duonos. Pinigų žmonės negailėjo riešutams, šaldytoms avietėms, išlaikytoms spanguolėms, krienams, lašiniams.
Jei aplankiusieji Kaziuką nieko išskirtinio nepirko, tai bent medinį šaukštą įgijo ar parsinešė "karolius" iš riestainių. Dalis pirkėjų apgailestavo, kad daug kur nepavyko nuderėti mažesnę kainą. Pardavėjai teisinosi brangiai sumokėję už prekybos vietą.
Tradicinių Kaziuko mugės atributų – spalvingų verbų pasirinkimas nebuvo itin platus. Žmonės nešėsi džiovintų linų puokštes, prasprogusias beržo, karklų šakeles.
Naujausi komentarai